Lietuviško interjero nėra

1921
Lietuviško interjero nėra
5 (100%) 1

Lietuviškos interjero krypties nėra. Man rodos, jog lietuvišką interjerą siejame mes arba su minimalizmu arba su etno dalykais. Pirmu atveju dažnai pritrūksta vientisumo, įdomių detalių interjere ir užbaigtumo, o antru atveju viskas tiesiog kaimietiška ir gana grubu. Abiem atvejais įžengęs į namus nedažnai ką gali suprasti apie žmones, kurie gyvena tuose namuose.

Mastant apie mus, tokios kontraversiškos asociacijos kyla… Pavyzdžiui, esame katalikai, ir iš kartos į kartą po truputį nusėdo mumyse konservatyvumas ir susitaikymas, kitavertus visi didžiuojamės jog esame paskutiniai pagonys ir tas karingumas, pasipriešinimas, avantiūrizmas – savybės, kurių neatimsi. Minimalistinis interjeras, pragmatiški sprendimai – labai dažnai vyrauja, bet mūsų bažnyčios – ne kuklios protestantiškos… katalikų bažnyčios prabangios, ką čia spėlti – prabanga mums patinka. Mūsų būdas – esame labai emocingi, bet tai yra taip giliai užslėpta – mūsų išorė rami. Esame patriotai, būdami savo kilme itin maišyti: lietuvių, lenkų, ukrainiečių, rusų, vokiečių, o dažnai ir prancūzų ar vengrų prosenelių turime. Tikėtis vienalyčio skonio iš tokios genetikos žmonių gal ir nebūtų visiškai teisinga.

Galbūt sakau mastant apie lietuvišką interjerą jis ir turėtų atspindėti tokį kontraversiškumą, tik iššūkis yra apjungti tai į visumą – suderinti.

Viena, kas man atrodo labai būdinga dauguma mūsų – mes esame gamtos vaikai. Mes vis dar važiuojame grybauti, mums patinka žygiai baidarėmis, kaimiška pirtis, laužo kvapas, žvejyba. Mums ne tas pats ant kokios rūšies medžio malkų kepsnį spirgiti 🙂

Todėl galvoju, kad kalbant apie namų įrengimą, natūralių medžiagų poreikis emociškai yra gana stiprus: medis, linas, kailiai, ragai jeigu norit. Spalvos? Stiprūs akcentai būtinai. Klausimas kokia forma – nebūtina sienas raudonai išdažyti, gal tai paveikslai, gal dar kas nors.

Man kažkokiu būdu ieškant skurdžios informacijos apie lietuvišką interjerą įstrigo durų tema. Sako, durims per mažai dėmėsio skiriame. Prisiminiau save kažkada remontą dariusią – durys paskutinis dalykas kurį stataisi ir joms tiesiog pinigų nelieka cha cha 🙂 Berods būtent durims anksčiau ypatingą dėmesį skirdavo – ir iš tiesų senuosiuose pastatuose kartais negali atsižiūrėti į duris…

Taigi, lietuviai, kokie jūsų lietuviški namai? Kas yra būtina, kas atspindi tapatybę? Kas atvykus svečiui iš už jūsų marių pas jus į namus būtų malonus atradimas?

DALINTIS

KOMENTUOTI