Lankymasis pirtyje tampa malonia tradicija

1396
Lankymasis pirtyje tampa malonia tradicija

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie bent kartą per savaitę lankosi pirtyje. Tai tampa malonia tradicija, žmonės renkasi pirtį kaip savotišką laisvalaikio praleidimo vietą, kurioje bendrauja su draugais ir kartu rūpinasi savo sveikata. Džiugina ir tas faktas, kad atsisakoma alkoholinių gėrimų, stalų, kurie lūžta nuo gausių vaišių ir gėrimų. Pirmumas atiduodamas specialioms žolelių arbatoms arba paprastam vandeniui, kuris geriausiai gaivina pirtyje.

Pirtininkas Aridas Pabedinskas tikina, kad lietuviai pirtyje bando atsipalaiduoti ir atgauti jėgas. „Galima drąsiai teigti, kad spartaus gyvenimo tempo išvarginti žmonės ieško greito ir veiksmingo būdo atgaivinti savo organizmą, sumažinti streso poveikį“, – sako jis.

Kiekvienoje šalyje pirtis turi savo tradicijas, kurios laikui bėgant kinta ir prisitaiko prie laikmečio tradicijų ir poreikių. Vakarų Europos valstybėse mums įprastą pirtį būtų sunku surasti. Dominuoja SPA centrai, kurie savo asortimente irgi turi pirčių, jas naudoja kaip priemonę žmogaus kūnui sušildyti prieš pagrindines procedūras, dėl kurių žmonės ir ateina į šiuos kompleksus. Tokių SPA kompleksų gausu ir Lietuvoje, jie turi savo gerbėjų. Tačiau lietuviai turi ir tradicinių pirčių, kurios labai skiriasi nuo tų, kurios įrengtos vandens parkuose, prie masažo salonų ar sporto kompleksuose.

Koks pagrindinis skirtumas, suteikiantis mūsų tradicinei pirčiai išskirtinumą, vertą pagarbos ir leidžiančią garsinti Lietuvą pasaulyje? Galima įvardyti bent keletą svarbių momentų. Pirties žinovas A. Pabedinskas teigia: „Pirmiausia, mano nuomone, lietuvišką pirtį išskiria gausus įvairių augalų naudojimas pirties procedūrose. Augalus, vaistažoles naudojame ruošdami arbatas, įvairias kaukes veido ir viso kūno odos priežiūrai. Vantas darome iš gausybės augalų, beveik visų mūsų kraštuose augančių medžių. Tai unikali patirtis, kuri nuoširdžiai žavi mūsų Vakarų svečius, besilankančius kaimo pirtyse.“

Būtina paminėti ir lietuviškos pirties įrengimo išskirtinumą. Originalios krosnys, patogūs ir praktiški gultai, atskiros patalpos įvairių procedūrų atlikimui. Visa tai leidžia atsiplaiduoti ir mėgautis pirties malonumais.

Tačiau lieka nepaminėtas ir nepelnytai visų užmirštas svarbiausias žmogus pirtyje – pirtininkas. Be jo būtų sunku išskirti lietuvišką pirtį iš gausybės pasaulyje egzistuojančių pirčių. Pirtininkas yra unikalus žmogus. Jis suteikia pirčiai išskirtinumą, jo energija jaučiama visoje pirtyje. „Pirtininkas turi mokėti panaudoti augalus ir vaistažoles, išmanyti masažo paslaptis. O svarbiausia – mokėti profesionaliai vanoti. Įvaldyti vanojimo paslaptis reikia labai daug laiko ir žinių. Teisingas vanojimas daugeliui palieka neišdildomą įspūdį ir iš esmės pakeičia neigiamą nusistatymą pirties atžvilgiu. Juk ne paslaptis, kad daugelis neturi supratimo kaip teisingai reikia vanoti, kokia vanta vanoti vyrą, moterį ar vaiką“, – tikina A. Pabedinskas.

Tam, kad pirtis netaptų priešu, reikia žinoti, kokių pavojų tyko šioje malonioje aplinkoje. Jeigu žmogus turi dvejonių dėl savo sveikatos, privalu pasitarti su savo gydytoju ir atsižvelgiant į patarimus pasirinkti tik jam tinkamą pirties režimą. Juk kiekvienas žmogus gali pasirinkti į kokią pirtį jis nori vaikščioti.

„Savo praktikoje turėjau atvejį, kai pirtyje lankėsi vyras su širdies stimuliatoriumi, žinodamas savo organizmo galimybes jis jautėsi puikiai ir buvo aktyvus dalyvis. Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, reikia vengti kontrastinių procedūrų, kurių metu staigiai į šaltą vandenį panardinamas visas kūnas. Kaip alternatyvą galima naudoti saikingą atskirų kūno dalių apipylimą. Tokiais atvejais aš šaltu vandeniu apipilu tik rankas arba kojas. Tokios procedūros neturėtų sukelti didelės organizmo apkrovos“, – sako A. Pabendinskas.

DALINTIS

KOMENTUOTI