Kaktusai

0
2127
Kaktusai

Prieš penkiasdešimt metų kaktusai buvo šiek tiek populiaresni. Perkamiausių gėlių sąrašų pradžioje jų neberasi, užtat rasi milijonuose namų, nors šie kambariniai augalai iki šiol labiausiai nesuprasti.
Dažnai manoma, kad kaktusams nepriežiūra tik naudinga. Joks kitas kambarinis augalas neperkeltų tokių sąlygų, tuo labiau nepergyventų šeimininko. Todėl visoje šalyje pilna namų su leisgyviais kaktusais, laikomais žaliomis puošmenomis, kurios metų metais nesikeičia, nebent šiek tiek padidėja. Kad kaktusai gerai augtų ir nuolat žydėtų, žiemą juos reikia laikyti vėsiai, o vasarą daugelis smagiau jaučiasi gryname ore negu įkaitusiuose tvankiuose kamabariuose.
Kaktusai – didžiulė ir įvairi augalų šeima; yra ir mažučių prie žemės prigludusių nykštukų, ir aukštų it stulpai milžinų Šiaurės Amerikos pietvarkariuose. Dtdžių, formų ir žiedų įvairovė mižiniška, bet jie visi turi keletą bendrų bruožų. Visi (išskyrus ir jauną opuntiją) neturi lapų. Ant stiebų augal areolės (pūkuoti gniužulėliai). Iš jų beveik visada kyšo ataugos: dygliai, plaukeliai ar trumpi kabliukai.

RŪŠYS

DYKUMŲ KAKTUSAI. Tėvynė – šiltos Amerikos pusdykumės. Vien smėlyje beveik visi šios grupės atstovai neišgyventų. Šiai grupei priklauso beveik visi kaktusai. Juos lengva dauginti auginiais. Nuo sspalio iki kovo reikia laistyti lanai mažai arba nelaistyti visai. Galima laikyti ant pietinių palangių.

MIŠKŲ KAKTUSAI. Tėvynė – Pietų Amerikos atogrąžų miškai, kur jie auga ant medžių, nes yra epifitai. Prekiaujama tik keliomis rūšimis, kurias nesunku atpažinti iš polinkio svirti ir plokščių, į lapus panašių ūglių. Žiemą gali tekti šiek tiek laistyti ir tręšti. Karščiausiai mėnesiais reikia prodengti nuo saulės. Galima laikyti ant šiaurinių ir rytinių palangių.

PRIEŽIŪRA

Temperatūra: nuo pavasario iki rudens vidutinė. Žiemą laikyti vėsiai (10-13 °C), bet kaktusas nenukentės, ir temperatūrai nukritus iki 5 °C.
Šviesa: laikyti kuo saulėtesnėje vietoje, ypač žiemą.
Vanduo: pavasarį pradėkite laistyti gausiau, o nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos laistyti drungnu vandeniu kaip paprastą kambarinę gėlę – kai žemė pradžiūsta. Vasaros pabaigoje lasityti mažiau, o įpusėjus rudeniui laistykite tik tiek, kad augalas nesisuraukšlėtų.
Drėgmė: vasarą nepurkšti (išskyrus Cleistocactus). Reikia gryno oro – kaštomis dienomis atidarykite langus.
Persodinimas: kol jauni, persodinti kasmet; vėliau – tik kai būtina. Vazonai turi būti vos vos didesni už ankstenįjį.
Dauginimas: lengvai įsišaknija daugumos „vaikučiai“. Pavasarį arba vasarą atskirkite „vaikutį“, kelias dienas (jei jis didelis – savaitę dvi) laikykite sausai ir tik tada sodinkite į durpių substratą. Galima dauginti ir sėklomis: sudygsta 21-27  °C temperatūroje.

BĖDOS

Po susiraukšlėjusiu stiebo galu minkštas puvinys – perlaistymas, ypač žiemą.
Kaktusas neauga – vasarą laistyta per mažai arba žiemą per daug.
Bronzinės dėmės ant stiebo – vorantiklinės erkės.
sukamštėję lopai – steibą pažeidė kenkėjai, stiebas buvo sužalotas arba apšalo, arba vasarą per mažai laistyta.
rudi minkšti polai – stiebo puvinys. Tinkamai prižiūrimi kaktusai juo beveik neserga. Išpjaukite pažeistą audinį ir palaistykite žemę karbendazimu.
stiebas ištysęs ir deformuotas – per daug šilumos žiemą arba per maža šviesos vasarą. Kartais apsukite vazonus, kad kaktusai augrų tolygiai.
balti pūkuoti kamuoliukai ant stiebo – skydmariai.
puvinys prie stiebo pagrindo, nuvirtęs stiebas – šaknų kaklelio puvinys – žiemą buvo laistoma per gausiai. Viršutinę stiebo dalį nupjaukite iki sveiko audinio ir įsaknydinkite. Venkite perlaistyti žiemą, žemės paviršių apibarstykite skaldos sluoksniu.

DALINTIS

KOMENTUOTI