Grindų įrengimas

Juodgrindžių įrengimas, grindų išlyginimas, grindų šiltinimas ir hidroizoliaciją, grindų dangos įrengimas,

80
grindu-irengimas
Grindų įrengimas

Kaip pačiam įsirengti grindis ant grunto, juodgrindės, grindų šiltinimas, betonavimas, grindų danga.

Pataupius ir neteisingai įrengus pirmo aukšto grindis, galimi didesni šilumos nuostoliai, taigi čia taupyti tikrai neverta. Nors yra atvejų, kai persistengiama. Kai kas laiko, kad nebūtinai reikalingos juodgrindės, hidroizoliacinė plėvelė ant grunto. Tačiau tai priklauso nuo esamų sąlygų ir aplinkybių. Jei yra tikimybė į grindų konstrukciją patekti drėgmei, reikalinga hidroizoliuojanti polietileno plėvelė, jei drenuojantis sluoksnis nepakankamo storio ir tvirtumo, jei numatomos didelės apkrovos, geriau įrengti juodgrindes. Naujoje statyboje sprendimus nurodo konstruktorius.

grindu-irengimo-ant-grunto-schema
Klasikinis grindų ant grunto „sumuštinis“ be juodgrindžių.

Juodgrindžių įrengimas

Įrengiant grindis ant grunto pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis – jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį, antra – labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota  nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus drėgnas, liejamos juodgrindės. Tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms, apsaugo jas nuo graužikų. Juodgrindės įrengiamos iš sauso betono mišinio, kuris užliejamas  50-100 mm storiu ir užtrinamas.

Jeigu pamatas apšiltintas, o grunto sluoksnis neįdrėksta ir neperšąla, juodgrindės nebūtinos, jos papildomos šilumos nesuteikia, nes gruntas po jomis praktiškai išlieka vienodos temperatūros. Tokiu atveju nukasamas paviršinis grunto sluoksnis, užpilamas 10-15 cm sluoksnis smėlio arba smulkaus žvyro ir šis sluoksnis sutankinamas vibro plokšte.

grindu-pagrindo-islyginimas
Smėlio tankinimas vibroplokšte.

Svarbu, kad gruntas būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų – iki 12 mm.

Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą. Polietileno plėvelė nelaidi vandeniui, o geotekstilė iš viršaus vandenį praleidžia. Į grindų konstrukciją patekus vandeniui, jis nutekės į gruntą. Bet tai vienas iš perteklinių sprendimų, nes tikimybė, kad gyvenamosiose patalpose vanduo prasiskverbs pro grindų dangą ir šiltinimo sluoksnį nėra didelė.

grindu-hidroizoliacija
Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui ir betono įražoms perimti.

Patiesus plėvelę, grindų plotas dengiamas polistireninio putplasčio plokštėmis. Norint turėti šiltas grindis, jos šiltinamos dviem putplasčio plokščių sluoksniais. Jei tai nauja statyba, termoizoliacijos storį nurodo konstruktorius, jis priklauso nuo norimos pasiekti energinės klasės ir konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (šiluminės varžos), putplasčio plokščių šilumos laidumo koeficiento. Dažniausiai jis formuojamas iš 25-35 cm storio iš EPS 70 arba EPS 100 plokščių. Plokščių sluoksnių siūlės neturi sutapti. Kokio storio reikalingas grindų šiltinimas, apytikriai galima orientuotis pagal pateikiamą lentelę, bet naujai statybai tikslius storius turi nurodyti konstruktorius.

grindu-siltinimasAnt šiltinimo sluoksnio klojamas skiriamasis sluoksnis ir armatūra, optimalus armatūros tinklo tankis – 10×10 cm. Skiriamajam sluoksniui naudojamas specialus popierius, geotekstilė ir kitos tinkamos medžiagos, nerekomenduojama polietileno plėvelė.

Jeigu bus šildomos grindys, tuomet ant armatūros tinklo tvirtinami  grindų šildymo vamzdeliai. Tokiu atveju rekomenduojamas bent 7 cm storio betono sluoksnis. Ši taisyklė negalioja, jeigu ketinama įrengti grindų šildymą elektra. Elektrinius grindų šildymo kilimėlius galima tiesti tiesiog po grindų danga.

grindu-betonavimas
Grindų armavimas prieš betonavimą.

Betonuojant ant netvirto pagrindo (pvz., polistireninio putplasčio, mineralinės vatos) reikia į betonuojamą sluoksnį įdėti metalinės armatūros tinklą ir skiedinį pilti ne mažiau kaip 5 cm storio sluoksniu. Ant paruošto paviršiaus pilamas betono skiedinys, išlyginamas ir sutankinamas, o jo paviršius glaistomas glaistykle arba trinamas tinkuotojo trintuve. Viršutinis betono sluoksnis lyginamas trintuve, o paviršiaus lygumas tikrinamas gulsčiuku. Jeigu reikia, sukietėjusio betono paviršių galima šlifuoti. Dideli plotai turi būti suskirstyti elastingomis deformacinėmis juostomis.

Skiedinio kietėjimo metu reikia vengti skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių. Siekiant apsaugoti betoną nuo per greito garavimo, naudojami įvairūs produktai, purškiami ant grindų paviršiaus. Jie maži­na vandens garavimą, pailgina betono paviršiaus apdirbimo laiką net inten­syviomis džiūvimo sąlygomis, tačiau tokius naudoja profesionalūs statybininkai ir nedideliam grindų remontui vargu ar verta juos pirkti.

Betonuotą paviršių patartina savaitę lengvai drėkinti, saugoti nuo lietaus ir šalčio. Ant taip betonuotų grindų galima kloti bet kokią grindų dangą, nenaudojant išlyginamojo sluoksnio. Klojant parketą betono drėgmė neturi būti didesnė nei 3 proc. (užsienio gamintojai rekomenduoja <2,5 proc.). Iki šio lygio betonas išdžiūsta per 2 ar 3 mėnesius. Taigi didelis betono trūkumas – ilgas džiūvimo laikas.

Senų grindų šiltinimas

Senuose pastatuose grindys paprastai būdavo įrengiamos ant lagių. Jeigu norima apšiltinti tokias grindis, nebūtina tankinti grunto. Jeigu lagės geros būklės, apšiltinti galima klojant termoizoliaciją tarp lagių arba purškiant poliuretano putas. Jeigu reikia įrengti lages iš naujo, reikia įbetonuoti  bent 5 cm iškilusius betono stulpelius. Tarpai tarp jų – 70 cm.

grindu-ant-atramu-irengimas
Medinės lagės įtvirtinamos į stulpelius

Tarp betono stulpelių suklojamaos polistireninio putplasčio plokštės ir vėliau sumontuojamos lagės.  Įrengus pirmą laikančiųjų lagių sluoksnį į tarpus sudedamas polistireninis putplastis. Jis gali būti  EPS 50, nes apkrovos jo neveiks. Polistireninis putplastis atliks tik šilumos izoliavimo funkciją. Taip pat garso izoliacinę funkciją, jei grindys įrengiamos virš kitų patalpų.

poliniu-grindu-siltinimas
Senų grindų šiltinimas.

Ant lagių klojamas ištisinis sluoksnis, pavyzdžiui, drėgmei atsparių OSB plokščių.

Geriausia, jei lagės klojamos dviem sluoksniais, skersai ir išilgai vienos ant kitų. Praktika rodo, kad juos sudėjus tik viena kryptimi, vietų, kur grindys bus nestabilios ar girgždės, išvengti neįmanoma.

Grindų dangos šildomoms ir nešildomoms grindims

Tiek naujoje statyboje, tiek renovuojant senus namus dažniausiai įrengiamos šildomos grindys ir dažniausiai kyla klausimas, kokia danga geriausiai tinka šildomoms grindims. Jei klausiama apie tai, kokia grindų danga geriausia šilumos perdavimo požiūriu, tai atsakymas labai paprastas, nes žinomi visų dangų šilumos perdavimo koeficientai ir šiluminė varža:

Medžiaga Storis, mm Šiluminis laidumas W/ (m K)  Šiluminė varža kv.m K/W
Keraminės plytelės 13 1,05 0,012
Marmuras 30 2,1 0,014
Natūralus akmuo 20 1,2 0,017
Plona kiliminė danga 0,07-0,017
Veltinis 6,5 0,54 0,12
Linoleumas 2,5 0,17 0,015
Plastiko danga 3 0,23 0,011
PVC danga 2 0,2 0,01
Mozaikinis ąžuolo parketas 8 0,21 0,035
Kietmedžio grindys 22 0,21 0,105
Dengtos kietmedžio grindys 11 0,09 0,129
Laminatas 9 0,17 0,044

Grindinio šildymo sistemai praktiškai tinka bet kokia danga, tik kiekvienai turi būti suprojektuotas skirtingas vamzdžių žingsnis ir skirtinga šilumnešio temperatūra. Jei montuojant grindinio šildymo sistemą dėl dangos dar nėra sprendimo, kokia ji bus, paprastai imama parketo, t.y. dangos, kurios šilumos laidumas yra maždaug medžiagų eilės viduryje, šiluminė varža.

grindu-is-plyteliu-irengimas
Geriausią šiluminį laidumą turi tankios struktūros grindų dangos.

Populiariausios grindų dangos

Populiariausios grindų dangos tiek šildomoms, tiek nešildomoms grindims yra laminatas ir vinilas.

Laminatas laikomas pigesne ir atsparesne alternatyva natūralios medienos grindims, tiesa, priklauso nuo laminato rūšies, ir, žinoma, kainos, nes yra įvairaus laminato dangų.

laminato-grindu-irengimas
Laminato grindys – alternatyva natūraliai medienai.

Šiuolaikinį laminatą galima išskirti į dvi rūšis: tradicinį žemo slėgio ir aukšto slėgio (HPL) laminatą. Jie skiriasi medienos dulkių supresavimo tankiu, kuris yra viena svarbiausių laminato techninių charakteristikų. Tankis paprastai būna nurodytas prekės aprašyme arba gamintojo internetiniame puslapyje, oficialiame kataloge.

HPL laminato gamybos procesas sudėtingesnis ir ilgesnis, todėl pastarojo kaina yra didesnė. Kuo aukštesniame slėgyje gaminamas laminatas, tuo stipriau supresuojamos medienos dulkės, o grindys tampa atsparesnės išorės veiksniams ir turi geresnį šiluminį laidumą.

Kita svarbi techninė charakteristika – laminato atsparumo klasė nusidėvėjimui. Išskiriamos 31, 32, 33, 34 atsparumo klasės. Tradiciniai laminatai būna 31, 32, 33 atsparumo klasės.

Vinilo grindys irgi yra labai patvarios, atsparios vandeniui ir dėmėms, be to, jų siūloma labai daug dekorų. Vinilo grindys tinka praktiškai bet kurioje patalpoje – nesvarbu, ar tai maisto gaminimo vieta, vaikų kambarys, kuriame lentkyniauja automobiliai, purslai vonioje, ar naminių gyvūnų trypiamos  grindys – vinilo grindys tinka visur ir jas lengva valyti. Vinilo dangų yra plytelių ir lentų formos, pastarosios gali būti surakinamos arba klijuojamos. Visos vinilo dangos turi būti gerai „surištos“ su pagrindu, kad, nepaisant įtempių, ilgus metus išliktų gražios.

viniliniu-grindu-irengimas
Vinilinės grindų dangos nereiklios priežiūrai, lengvai keičiamos, didelė spalvų ir faktūrų įvairovė.

Vinilinės dangos nereikalauja išskirtinės priežiūros, užtenka plauti kaip ir paprastas grindis. Jos ilgam išlaiko savo pradinę išvaizdą, o atsiradus kažkokiam pažeidimui, nebūtina keisti visos dangos, užtenka tik išimti ir pakeisti sugadintą plytelę.

DALINTIS

KOMENTUOTI