Gėlės gali padėti pasveikti
Atnaujinta: 2022-12-02
Kartą, kai keliaudamas Buda susirgo, džaino vienuoliai išgydė jį lotoso lapelių aromatu. Ši istorija byloja ne tik apie ilgametę gėlių terapijos istoriją, bet ir apie didžiulį jos efektyvumą. Ne veltui dabartinis pasaulis taip domisi ja. Senovės Indijos moksle Ajurvedoje yra kryptis – Pušta Ajurveda. Tai mokymas apie gydymą gėlėmis. Dabartinė floroterapija – gydymas gėlėmis – tai šiuolaikinė tradicinio, plačiai naudoto senovės Indijoje, mokymo versija. Ar esat pastebėję, kaip keičiasi aplinkinis pasaulis, kai pasikeičia mūsų vidinė būsena? Ypatingai tai pastebima, kai mes atsikratome kūniškųjų ir dvasinių kančių. Senovės mene gydyti gėlėmis buvo manoma, kad jei fiziškai ar dvasiškai sergantį žmogų patalpinti į harmoningą aplinką, jis pradės sveikti. Gėlės – dalis mus supančios energetinės sistemos, vadinamos Visata. Bet jos ypatingos tuo, kad „dirba“ kaip akumuliatoriai: kol auga – kaupia energiją, o kai mes vos besiskleidžiantį žiedą nuskiname - pradeda mums grąžinti, skleisti į jas supančią aplinką. Liga pagal Rytų išmintį – gemeostazės pažeidimas, tai yra energetinės pusiausvyros pažeidimas organizme. Gėlė gali arba papildyti trūkstamą energiją, arba atimti energijos perteklių, tai yra subalansuoti žmogaus energetinę būklę. Nuostabus raktas problemoms spręsti. Kiekviena gėlė turi savo energetiką, todėl labai svarbi gydytojo patirtis. Jis turi nustatyti, kokia gėlė konkrečiu paciento atveju jam yra reikalinga. Bet yra ir bendri principai, kuriuos kiekvienas žmogus gali panaudoti gydymuisi – floroterapijoje tai nepavojinga.

Pirmas etapas: vienas žiedas

Gydymas pradedamas vienu neišsiskleidusiu žiedu. Tai daroma todėl, kad sergantis žmogus yra nusilpęs, o gėlės duoda kolosalų energijos srautą, keičiantį energetinę ligonio aplinką. Ligonis gauna labai daug informacijos per regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą. O informacijos srautai – tai ir yra energija. Viena gėlė – tai „raktas“, atidarantis energetinius „vartus“ į žmogų.

Gėlė parenkama pagal šiuos principus:

Balta, su silpnu aromatu arba be jo – esant susirgimams ar sutrikimams, susijusiems su psichemocine sfera. Raudona, su silpnu aromatu arba be jo – esant somatiniams susirgimams, susijusiems su organų ir kūno sistemų morfologinės struktūros sutrikimais. Geltona, su stipriu aromatu – esant infekcinėms ligoms. Manoma, kad šalti tonai susiję su galvos energija, šilti – su kūno energija. Gėlę reikia pastatyti ne toliau kaip vieno metro atstumu nuo tos vietos, kur žmogus būna dažniausiai. Jei tai gulintis ligonis, tai ta vieta miegamajame. Svarbu, kad gėlę ligonis visuomet matytų. Tegul jis mato, kaip žiedlapiai pirma išsiskleidžia, o po to nuvysta. Jei ligonio būklė negerėja, reikia vėl pastatyti tokios pačios spalvos gėlę (gėlės rūšis nesvarbi).

Antras etapas: puokštė

Šio etapo metu gydomąjį poveikį daro kelių gėlių kompozicija su fonu – kokiu nors stambiu lapu arba šaka. Žmogus jau atviras ir į atsivėrusius jo organizmo „vartus“ turi įsilieti šios puokštės energetinis srautas. Pradžioje puokštės gamą pasirenka pats ligonis. Gydytojas atsineša glėbį gėlių ir žiūri, kokias gėles pagal spalvą ir kiekį pasirenka ligonis. Pagal tai galima spręsti, kokie pakitimai vyksta ligonio organizme, sveiksta jis ar ne. Jei žmogus, kuriam anksčiau buvo išrašyta balta gėlė, pasirenka puokštei šaltų spalvų žiedus (balta, žydra, kakavinė, violetinė spalvos) – jis sveiksta. Jei renkasi ryškių spalvų (geltona, oranžinė, ypatingai raudona arba bordo spalvos) – ligonis dar serga. Šaltos spalvos liudija apie emocinės būklės stabilizaciją, o ryškios – apie tai, kad ligonis susijaudinęs ar net kritinės būklės. Jei ligonis, kuriam buvo skirtas raudonas žiedas, pasirinks ryškias ir šiltas spalvas – jis sveiksta. Šaltų spalvų pasirinkimas bylos apie besitęsiančią ligą. Toliau gydytojas daro išvadas apie ligonio būklę pagal jo puokštės sudėtį ir tęsia gydymą koreguodamas puokštę. Diagnozavimui svarbus ne bendras gėlių kiekis puokštėje, o šiltų ir šaltų spalvų santykis. Gydytojas atrenka iš puokštės „neteisingas“ gėles ir prideda „teisingas“. Tai galima padaryti ir pačiam. Pavyzdžiui, jei jūsų nuotaika  slogi, jūs skiriate sau baltą gėlę. Kai nuotaika šiek tiek pagerės, einate į gėlių parduotuvę ir klausiate savęs: kokios spalvos jus traukia? Jei šaltos – tai jūsų būsena iš tikrųjų gerėja. O jei jūs negalite akių atitraukti nuo kraujo spalvos rožių – verta susimąstyti ... ir nusipirkti glėbį baltų chrizantemų. Jei virtuvės apdaila yra šiltų tonų, tuomet puokštę geriau statyti ant valgomojo stalo. Jei puokštę ant stalo pastatytumėte „šalto“ interjero virtuvėje, gautumėte „laužo žiemos miške“ efektą – veidas dega nuo karščio, o nugara šąla. Atkreipkite dėmesį, kad restoranuose vis dažniau ant stalų statomos mažos vazelės su ryškiomis gėlėmis – tai skatina virškinimą. Šaltinis www.tarpgeliu.lt
Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Panašūs straipsniai

Melsvoji pasiflora

Melsvosios pasifloros auginimas, melsvosios pasifloros priežiūra, melsosios pasifloros vaisiai

Dirvos rūgštingumas pH

Dirvos pH, koks jis kokiam augalui reikalingas?

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: