Fasado šiltinimas

17795
fasado-siltiimas
Fasado šiltinimas
3.6 (71.58%) 19

Vėdinamo ir tinkuojamo fasado šiltinimo medžiagos, darbai ir kokybei svarbios detalės.

Kokį fasadą rinktis – vėdinamą su oro tarpu, ar tinkuojamą? Amžinas klausimas, į kurį vienareikšmio atsakymo nėra. Daug kas priklauso nuo aplinkybių, esamų sąlygų, bet, kiek pastebėjome, architektai, inžinieriai, t.y., tie, kurie labiau įsigilinę į statybinę fiziką, savo namams renkasi vėdinamo fasado sistemą.

Argumentų „už“ turi ir tinkuojamų, ir vėdinamų fasadų gerbėjai, tad jų nebekartosime. Šiame straipsnyje aptarsime tinkuojamiems ir vėdinamiems fasadams naudojamas akmens vatos plokštes bei detales, kurios turi įtakos fasado kokybei.  Kaip žinia, tiek tinkuojamas, tiek vėdinamas fasadas, jei jis įrengtas kokybiškai, puikiai atlieka savo funkcijas.

Ventiliuojamas arba vėdinamas fasadas

Vėdinamų ir tinkuojaų fasadų įrengimą reglamentuoja  STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“.

Vėdinamo arba ventiliuojamo fasado esmė – ant išorinių sienų tvirtinami kronšteinai – laikikliai, tarp kurių klojama termoizoliacinė medžiaga, o tarp šiltinamosios medžiagos ir apdailos sudaromas oro tarpas, kuriame cirkuliuoja oras. Fasado apdaila montuojama ant profilių, kurie tvirtinami prie kronšteinų. Individualioje statyboje apdailos tvirtinimui dar naudojami medienos profiliai, daugiabučiuose – aliuminio. Apdailos plokštės ar dailylentės prie profilio tvirtinamos pagal apdailos gamintojų rekomendacijas – kniedėmis, varžtais, specialiais laikikliais, kabinamos ant kitoje plokštės pusėje esančių paslėptų laikiklių, klijuojamos.

vedinamo-fasado-konstrukcija
Vėdinamo fasado konstrukcija.

Vėdinamojo fasado sistemą sudaro ant išorės sienų montuojami termoizoliacinės medžiagos ir apsaugos nuo vėjo laikikliai, termoizoliacinė medžiaga, profiliai apdailai tvirtinti, kurie tvirtinami prie laikiklių, ir išorės apdaila. Labai svarbu, kad būtų pasirinkta sertifikuota fasado sistema. Tai reiškia, kad visos sudėtinės dalys išbandytos ir vienodai reaguoja į aplinkos temperatūros, saulės, šalčio, vėjo, lietaus poveikį, o profiliai ir laikikliai išlaiko apkrovas, nerūdija. Kol kas vėdinamų fasadų sistemoms dar nereikalingas techninis įvertinimas, bet nuo 2021 metų jau bus reikalaujamas.

SVARBU

Žinotina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios STR 2.04.01:2018 12.1 papunkčio reikalavimas, kad „pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti tik turinčias ETĮ ir paženklintas CE ženklu arba turinčias NTĮ vėdinamas sistemas“.

Oras iš išorės į vėdinamą oro tarpą fasade patenka ir iš jo išeina per fasade įrengtas vėdinimo angas bei ventiliacinį profiliuotį fasado apačioje. Oras cirkuliuoja iš apačios į viršų, surenka drėgmę, juda aukštyn ir viršuje pasišalina per vėdinimo angas. Angos įrengiamos viršutinėje ir apatinėje fasado dalyje, jų plotą nurodo vėdinamo fasado sistemos sudarytojas, bet angos plotas negali būti mažesnis kaip 50 kv.cm ilginiam sienos metrui. Taip pat turi būti užtikrinta, kad ant fasado patekęs vanduo nepasiektų termoizoliacinio sluoksnio, vandeniui pasišalinti įrengiamos drenažinės angos.

SVARBU

Vėdinamajojo fasado oro tarpo plotį nurodo projektuotojas, bet jis negali būti siauresnis nei 25 mm.

Dar vienas momentas, į kurį ne visi atkreipia dėmesį tas, jog vėdinamajame fasade drėgmė iš laikančiųjų išorinių atitvarų (sienų) lyginant su tinkuojamu fasadu, šalinasi intensyviau. Šis momentas svarbus, nes blokeliams ar plytoms sumūryti naudojami skiediniai ir po to iš karto montuojama fasado apdaila. Skaičiuojama, kad statybinei drėgmei iš mūro pasišalinti reikia iki 3-4 metų.

Fasado apdailos tvirtinimui vėdinamajame fasade naudojami aliuminio, nerūdijančio ir cinkuoto plieno kronšteinai, neseniai Lietuvos rinkoje atsirado vietinės gamybos bazalto pluošto  kompozito kronšteinų. Dėl skirtingų medžiagų šilumos laidumo koeficientų λ, laikikliai turi nemenką įtaką sienos šilumos tiltelių dydžiui. Kuo laikiklio λ skaičius mažesnis, tuo mažesni šilumos nuostoliai:

  • aliuminio λ= 220 W/(mK);
  • cinkuoto plieno λ= 50 W/(mK);
  • nerūdijančio plieno λ= 17 W/(mK);
  • bazalto pluošto kompozito λ=0,237 W/(mK);

Naudojant mažo šilumos laidumo laikiklius (beje, jei kronšteino λ < 0,3, jo įtaka nebeskaičiuojama) tam pačiam šilumos perdavimo koeficientui gauti reikalingas mažesnio storio termoizoliacinės medžiagos sluoksnis.

kronsteinai-ant-apsiltinimui-paruostos-sienos
Kronšteinai ant apšiltinimui paruoštos sienos.

Vėdinamam fasadui apšiltinti geriausiai tinka akmens vata,  ji be gerų šiluminių savybių dar ir gerai izoliuoja garsą, yra nedegi medžiaga, kas fasadams ypač svarbu, kad ugnis gaisro atveju neplistų staigiai.

Tad vėdinamas fasadas reiškia ne tik sausą termoizoliacinį sluoksnį, garantuojantį mažas šildymo sąnaudas, bet ir palankesnį vidaus patalpų mikroklimatą. Mikrolimato komfortas akmens vata apšiltintame pastate bus jaučiamas ne tik žiemą, bet ir vasarą, kadangi pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 laipsnių C ir daugiau. Oro tarpas neleidžia įkaisti sienoms ir patalpoms. Toks fasadas puikiai funkcionuoja ilgus dešimtmečius, nereikalauja priežiūros, jei tik nesugadinama viršutinė apdaila.

Labai dažnai kyla klausimas, kokio storio akmens vatos sluoksnis reikalingas fasadui apšiltinti?

Tai priklauso nuo daugelio dalykų, projektuotojas skaičiuoja visos atitvaros šilumos perdavimo koeficientą. Orientacinį akmens vatos sluoksnio storį atskiroms mūro konstrukcijoms galima  rasti termoizoliacinės medžiagos gamintojo puslapyje: https://www.paroc.lt/sprendimai/statybine-izoliacija/sienos/vedinamos-sienos

Kalbant apie reikalingą pasiekti atitvarų šilumos perdavimo koeficientą, žinotina, kad jį galima pasiekti ne vienu būdu: galima naudoti vieną sluoksnį akmens vatos (tiesa, dabar, esant aukštiems energinių klasių reikalavimams, naujoje statyboje labai retai užtenka vieno sluoksnio, bet renovacijoje, žemesnio energinio naudingumo pastatams pakanka), galima naudoti du ar tris sluoksnius akmens vatos. Priklauso nuo išorės laikančiųjų sienų medžiagos, pastato paskirties ir reikalingų pasiekti parametrų.

Fasado šiltinimas akmens vata 

Izoliacinis sluoksnis dažniausiai yra įrengiamas iš dviejų akmens vatos plokščių. Pagrindinė termoizoliacija – tai universalios akmens vatos plokštės, o ant jų įrengiamas apsaugos nuo vėjo sluoksnis iš kito tipo akmens vatos plokščių. Kitas  galimas variantas – tai vienasluoksnė šilumos izoliacija: naudojamos akmens vatos plokštės, kurioms nereikalingas apsaugos nuo vėjo sluoksnis.

Dvisluoksnis-vedinamo-fasado-siltinimas
Dvisluoksnis vėdinamo fasado šiltinimas: universalios akmens vatos plokštės ir priešvėjinės PAROC WAS 35 t plokštės

Rinkoje neseniai atsirado universalios pagerintos šiluminės izoliacijos akmens vatos plokštės PAROC Ultra. Jų šilumos laidumo λD koeficientas yra ypač mažas: 0,035 W/mK, plokštės tinka visoms atitvaroms, kurios neveikiamos apkrovų. Mažesnis šilumos laidumo koeficientas leidžia pasiekti geresnius šiluminius sienos parametrus naudojant plonesnį termoizoliacijos sluoksnį.  Be to, universalias plokštes galima naudoti ir kitose konstrukcijose: stogo, palėpių, grindų tarp gulekšnių šiltinimui – visur, kur plokštės neveikiamos apkrovų, todėl statybose praktiškai nelieka šių plokščių likučių. PAROC Ultra plokščių storis nuo 42 iki 200 mm,  pločiai yra 565 ir 610 mm, ilgis – 1220 mm.

Universalios plokštės yra lanksčios, lengvai įsispraudžia į karkasą ir glaudžiai priglunda prie sienos.

Jeigu šiltinama dviem sluoksniais, ant universalių plokščių yra įrengiamas ištisinis apsaugos nuo vėjo sluoksnis. Tai reiškia, kad ant pagrindinio šiltinamojo sluoksnio tvirtinamos akmens vatos plokštės, kurių viena pusė padengta stiklo audiniu. Tai A1 degumo klasės gaminiai PAROC WAS 35 t arba PAROC WAS 25t. Šios kietos, nedegios akmens vatos plokštės turi itin mažą šilumos laidumo koeficientą – 0,033 W/mK ir vėjo nepraleidžiantį paviršių. Šiam tikslui dažniausiai naudojamos 30 mm storio plokštės.

Sparčiai populiarėja ypatingai efektyvios apsaugos nuo vėjo plokštės PAROC Cortex, kurių paviršius yra padengtas laidžia vandens garams plėvele baltos arba juodos spalvos. Be to šios plokštės atitinka A2 degumo klasę, todėl vėdinamose sienose gali būti naudojamos be apribojimų. Šilumos laidumo koeficientas 0,033 W/mK. Plačiausiai naudojamos 30 mm storio plokštės. Be to, jei apsaugą nuo vėjo įrengiate iš PAROC Cortex plokščių, būtina naudoti sandarinimo juostas. Plokščių sandūroms rekomenduojama naudoti išorės sandarinimo juostą PAROC XST 020 , o PAROC XST 021 juostą – pastato kampams bei angokraščiams. Tokiu būdu visas fasadas bus apsaugos nuo vėjo apvalkale.

Apsauga-nuo-vejo-PAROC-Cortex-
Apsaugos nuo vėjo PAROC Cortex plokščių paviršius padengtas specialiu mažai orui laidžiu audiniu.

Neseniai Lietuvoje buvo baigtas pirmasis NT projektas („Aeronamai“), kuriam suteikti Vokietijos Passivhaus instituto ir Lietuvos Statybų produkcijos sertifikavimo centro aukščiausios energinio naudingumo A++ klasės sertifikatai. Šilumos izoliacijai buvo panaudotos universalios akmens vatos plokštės, o apsaugai vėjo – PAROC Cortex plokštės.  Šių plokščių paviršius yra padengtas specialiu, ypač mažai orui laidžiu audiniu, kuris puikiai praleidžia vandens garus ir yra nedegus (atitinka A-2 gaisrinę klasę).  Nedegios, vandens garams laidžios, efektyvios ir ilgaamžės plokštės yra puikus pasirinkimas vėdinamos sienos konstrukcijos šiltinimui. PAROC Cortex plokščių siūlės, pastato kampai, cokolis ir angokraščiai  kruopščiai užsandarinti specialiomis juostomis.

Apšiltinti fasadą vienu sluoksniu galima naudojant PAROC WAS 35 t, kadangi tai labai šiltos plokštės, turinčios papildomą apsaugą nuo vėjo.

Antrajam sluoksniui ant universalių akmens vatos plokščių paprastai užtenka ploniausių priešvėjinių plokščių, o viensluoksniam šiltinimui galima rinktis storesnes: PAROC WAS 35 t plokštes: jų storis yra nuo 30 iki 200 mm.

Detalės, lemiančios vėdinamo fasado apšiltinimo kokybę:

  • Ant sienų tvirtinamos šilumos izoliacijos plokštės turi padengti paviršių tolygiai, be plyšių ir tarpų tarp plokščių;
  • Šilumos izoliacija turi visa plokštuma priglusti prie šiltinamos sienos; Labai svarbu, kad tarp plokščių ir sienos bei pačiame termoizoliacijos sluoksnyje neliktų tarpų, oro „kišenių“;
  • Jei tenka palikti plyšius, jie turi būti užkamšyti akmens vatos atraižomis;
  • Plokštės eilėse turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu, kad nesutaptų siūlės;
  • Įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio plokščių siūlės negali sutapti su pirmo sluoksnio plokščių siūlėmis.
  • Naudokite tik gamintojo rekomenduojamus tvirtinimo elementus.

Didžiausi iššūkiai vėdinamajame fasade yra apšiltinti angokraščius, cokolio šiltinimą sujungti su sienų apšiltinimo sluoksniu. Jeigu prieš 10  metų rinkoje buvo vos vienas kitas sprendimas langų montavimui šiltinimo sluoksnyje, tai dabar tvirtinimo elementų gamintojai jų turi ne vieną. Renovuojamuose fasaduose angokraščius galima apšiltinti tomis pačiomis akmens vatos plokštėmis, kurios buvo naudojamos ir fasade.

angokrasciu-apsiltinimas-akmens-vatos-plokstemis
Angokraščiams apšiltinti naudojamos plonesnės kietos akmens vatos plokštės.

Tinkuojamų fasadų šiltinimo sistema

Tinkuoti fasadai populiarūs dėl mažesnės kainos, tačiau ne visi atkreipia dėmesį, kad sienų apšiltinimas ir tinkavimas reikalauja daugiau darbo, aukštesnės kvalifikacijos ir tam tikrų sąlygų.

Tinkuojamo fasado negalima įrengti esant žemesnei nei 5 laipsniai šilumos temperatūrai, taip pat lyjant, sningant bei tokiu metu, kai tiesioginiai saulės spinduliai gali staigiai išdžiovinti tinką.

Tinkuojamo fasado išorinės sudėtinės termoizoliacinės sistemos medžiagų visuma turi turėti Europos techninį liudijimą (ETL) ir CE ženklinimą. Tai reiškia, kad sistemos medžiagos išbandytos tam tikrose sąlygose ir sąveikoje viena su kita.

Vis dar klaidingai manoma, kad galima pasirinkti atskiras medžiagas, nes jų funkcijos tokios pat. Nekreipiamas dėmesys, kad, pavyzdžiui, tarpusavyje turi derėti armavimo mišinio ir tinko vandens įgerties, oro pralaidumo ir kitos savybės. Sertifikuotos sistemos sluoksniai yra suderinti tarpusavyje pagal sukibimo stiprumo, garų laidumo, atsparumo temperatūros poveikiams bei kitus parametrus. Dėl nesuderintų savybių fasade vėliau atsiranda įtrūkiai ar kitokie defektai.

Pagrindiniai tinkuojamo fasado sluoksniai yra trys: termoizoliacinis, armavimo ir apsauginis. Pirmasis sluoksnis skirtas šilumai sulaikyti, antrasis – sukibimui tarp apšiltinimo medžiagos ir dekoratyvinio sluoksnio, trečiasis sluoksnis yra apsauginis – dekoratyvinis, skirtas apšiltinimo medžiagos apsaugai nuo išorės poveikių.

tinkuojamo-fasado-siltinimas
Tinkuojamo fasado šiltinimas.

Šiltinamą ir tinkuojamą nevėdinamo fasado sistemą sudaro

  • apšiltinimo medžiagos klijai ir/arba mechaninio tvirtinimo elementai;
  • termoizoliacinė medžiaga;
  • armavimo mišinys bei armavimo tinklelis;
  • išorinės apdailos sluoksnis, kurį sudaro pasirinktas tinko tipas ir spalva;

Tinkuojamo fasado šiltinimas

Daugelis tinkuojamų fasado sistemų sudarytos taip, kad šilumos izoliacijai galima rinktis putplastį arba akmens vatą.

Akmens vata tinkuojamų sienų apšiltinimui paprastai pasirenkama dėl šių privalumų:

  • dėl laidumo vandens garams, vadinamojo „kvėpavimo“. Vandens garams laidi akmens vata neuždaro drėgmės konstrukcijoje, leidžia jai greitai pasišalinti. Mūro konstrukcijoms, kuriose yra daug statybinės drėgmės, svarbu, kad drėgmė būtų greitai pašalinama, kad nesusidarytų sąlygos mikroorganizmams daugintis, kad patalpose būtų optimalus mikroklimatas;
  • akmens vatos matmenys nekinta įvairiose klimato sąlygose ir temperatūrose, ji atspari karščiui ir saulei;
  • akmens vata nesideformuoja klijuojant ją aukštoje aplinkos temperatūroje, todėl, atšalus orams, tarp suklotų akmens vatos plokščių nesusidaro plyšių;
  • dėl natūralumo;
  • akmens vata nedegi ir saugi priešgaisriniu požiūriu; Daugelyje ES šalių, jei apšiltinimui naudojamos EPS plokštės, angokraščius ir tarpaukštines perdangas dėl gaisro stabdymo privaloma šiltinti nedegia akmens vata;
  • šiluminės ir gaisrinės akmens vatos savybės nekinta visą pastato tarnavimo laiką;
  • dėl akmens vatos plokščių lankstumo ir galimybės tvirtinti ant ne visiškai lygių, lenktų sienų;
  • iš akmens vatos plokščių paprasta sumontuoti izoliacinį sluoksnį be plyšių ir tarpų;
  • akmens vata pasižymi gera garso izoliacija;
  • dėl ilgaamžiškumo, nes akmens vatos gyvavimo laikas iš esmės yra toks pat, kaip ir pastato;
  • dėl galimybės fasadų apdailai naudoti tamsesnes tinko spalvas;

Sistemose su akmens vatos plokštėmis izoliacinis sluoksnis ant sienų gali būti tvirtinamas klijuojant, mechaniškai ir mišriu būdu – klijuojant ir mechaniškai. Tvirtinimo būdas ir tvirtinimo detalių kiekis priklauso nuo sienos tipo, vėjo apkrovų ir pastato aukščio, visa tai nurodoma techniniame projekte.

Renovacijos projektuose, kuriuose reikia pasiekti C arba B energinio naudingumo klasę,  racionalus sprendimas yra vieno sluoksnio apšiltinimo sistema su PAROC Linio 10 plokštėmis. Jos ypač naudingos modernizuojant daugiabučius, nes lanksčios plokštės gerai priglunda ant ne visai lygių sovietinės statybos namų sienų. PAROC Linio 10 šilumos laidumas λ=0,036 W/mK. Galimi plokščių storiai – nuo 50 iki 250 mm, dydis 600×1200 mm.

  • Laikančioji sienos konstrukcija;

Apšiltinimas išorine sudėtine tinkuojama sistema:

  • klijų sluoksnis,
  • šilumos izoliacija: PAROC Linio 10,
  • tvirtinimo elementas,
  • Armavimo sluoksnis + armuojantis tinklelis,
  • Apdailos tinko sluoksnis;

Naujai A+ ir A++ klasės statybai tinkuotiems fasadams idealiai tinka PAROC Linio 80 – vertikaliai orientuoto plaušo lamelės, kurios gaunamos pjaustant 200 mm storio akmens vatos plokštes. Lamelių plotis yra 200 mm,  ilgis 1200 mm, o storis gali būti nuo 50 iki 340 mm. Jos skirtos aukšto energinio efektyvumo klasių pastatų sienoms ir yra tik klijuojamos, nereikalingi tvirtinimo elementai. Plokštės klijuojamas tepant sistemos klijus ant visos plokštumos, todėl labai gerai priglunda prie sienų, nelieka tarpų. Dėl vertikaliai orientuoto plaušo šių plokščių atplėšimo jėga yra 80 kPa, tai reiškia 8 tn/m2 – atplėšimo stipris net 5 kartus didesnis už nominalią vėjo apkrovą, reikalaujamą pagal STR Lietuvos sąlygose.

PAROC-Linio-80-lameles-
PAROC Linio 80 lamelės – ilgi ir siauri termoizoliaciniai blokeliai, kuriuos patogu klijuoti vienam žmogui.

Vertikaliai orientuotas plokščių plaušas lemia geras šilumines medžiagos savybes (šilumos laidumas λ 0,040 W/mK) ir stiprį gniuždant, todėl termoizoliacinis sluoksnis iš PAROC Linio 80 gali būti ne tik tinkuojamas, bet ir apdailinamas klinkerio plytelėmis (tokiu atveju reikalingas papildomas lamelių tvirtinimas smeigėmis).

Dar vienas  PAROC gaminys tinkuotiems fasadams – PAROC Linio 15 yra standartinių plokščių pavidalo. Šių plokščių matmenys yra 600 x 1200 mm, storis 20 mm. Jos pjaustomos ir naudojamos angokraščiams apšiltinti, PAROC Linio 15 šiluminis laidumas λ =0,037 W/mK

Tiek Linio 80, tiek kitos fasadinės plokštės prie šiltinamo pagrindo klijuojamos šachmatine tvarka: vertikaliosios apatinės ir viršutinės eilių siūlės negali sutapti. Visada plokštes reikia perstumti taip, kad nesusidarytų keturių kampų sandūra.

Šiltinimo sistemų komponentai

Tinkuojamiems fasadams įrengti be termoizoliacinio sluoksnio reikalingos ir kitos medžiagos.

Tai klijai ir armavimo mišinys, kurie turi užtikrinti gerą sukibimą su šiltinamų sienų paviršiumi ir izoliacinėmis plokštėmis.

inkavimui-paruosta-siena
Tinkavimui paruošta siena.

Armavimo mišinys turi būti atsparus gniuždymui ir laidus vandens garams. Stiklo audinio tinklelis turi būti atsparus šarmams.

Tvirtinimo elementai (smeigės, kaiščiai, profiliai ir kt.)  turi būti atsparūs korozijai. Naudojamų tvirtinimo elementų tipas ir skaičius priklauso nuo pasirinktos sistemos, šiltinamos sienos tvirtumo, plokščių storio, vėjo krūvio bei pastato aukščio, o reikalingas kiekis nustatomas skaičiavimais. Klijų kiekį ir jų tepimo būdą kiekvienu atveju nurodo sistemos tiekėjas. Paprastai klijai turi dengti ne mažiau  40 proc. plokštės ploto.

Šiltinimo sistemoms svarbu, kad būtų  gerai paruoštas pagrindas. Renovuojamo pastato paviršius turi būti tvirtas, švarus, sausas ir nugruntuotas giluminiu gruntu. Būtina gruntuoti ir armavimo sluoksnį. Pastaruoju atveju, jei naudojamas dažytas tinkas, gruntas taip pat spalvinamas.

Tinkuojamų fasadų drėgminei būsenai, tiek statybos metu, tiek tam, kad jie kuo greičiau išdžiūtų po lietaus, svarbūs yra tinko atsparumas vandeniui ir garų pralaidumas.

Akmens vata apšiltintų sienų tinkas

Pastatų statybos ir eksploatavimo metu į konstrukciją patekusi drėgmė per akmens vatos sluoksnį migruoja į išorę. Todėl akmens vata apšiltintoms sienoms geriausia rinktis tinkus, turinčius gerus vandens garų laidumo rodiklius (sd). Juk akmens vatą paprastai pasirenkama dėl  sienų „kvėpavimo“, gero mikroklimato viduje, todėl drėgmė turi turėti galimybę migruoti ir per tinko sluoksnį. Geriausius vandens laidumo rodiklius turi silikoniniai, hibridiniai, vadinamieji Nano tinkai, taip pat silikatiniai ir mineraliniai. Mažiausias garų laidumas – akrilinio, o  didžiausias – silikoninio, silikatinio tinko.

Jei drėgmė negalės išgaruoti iš izoliacinės medžiagos, dekoratyvinis sluoksnis gali išsisluoksniuoti arba pradėti irti.

Tinkuoto fasado spalva

Kadangi akmens vata nereaguoja į karštį, apšiltinimas šia medžiaga palankesnis tuo, kad termoizoliacinis sluoksnis nesideformuoja dėl temperatūros svyravimų, todėl galimas didesnis tamsesnių spalvų ir jų intensyvumo pasirinkimas.

Dar viena svarbi tinkuojamo fasado detalė, jog, naudojant apdailai labai tamsias spalvas, reikia parinkti specialius elastingus armavimo mišinius derančius su tamsiomis spalvomis. Apie tai dažniausiai pamirštama.

Papildomos šiltinimo sistemos detalės – cokolio ir sandarinimo profiliai, sandarinimo juostelė, apsauginiai kampai, naudojamos ne vien dėl mechaninio atsparumo ir estetinio vaizdo. Jos tarnauja ir kaip apsauga nuo atmosferos poveikio.

Geros oro sąlygos – svarbus veiksnys montuojant apšiltinimą ir tinkuojant sienas. Tam, kad sluoksniai gerai sukibtų su pagrindu, tinko paviršiuje neatsirastų įtrūkimų, pavyktų suformuoti norimą tinko tekstūrą, palankiausios oro sąlygos darbams vykdyti – kai įmanomas tolygus „šlapių“ medžiagų (mišinių) džiūvimas. Nepatariama vykdyti darbų, kai lauke didelė drėgmė, vėjas, prognozuojami krituliai, ar šviečiant tiesioginiams saulės spinduliams. Lauke turi būti ne šalčiau kaip +5C, nors kai kurie sistemų tiekėjai nurodo, kad galima dirbti esant minusinei temperatūrai. Tačiau tuomet tenka pūsti šiltą orą, tokiu atveju džiūvimas gali būti netolygus.

Į ką atkreipti dėmesį atliekant tinkuojamo fasado šiltinimo darbus:

  • Ar akmens vatos plokštės prie sienos priglunda visu paviršiumi, ar nelieka tarp jų plyšių;
  • Plokštės fasado kampuose turi būti klijuojamos taip, kaip kampuose „rišamos“ plytos.
Akmens-vatos-ploksciu-klijavimo-kampuose-tvarka
Akmens vatos plokščių klijavimo kampuose tvarka.
  • Klijuojant plokštes palei angas (duris, langus), ties angos kampu negalima klijuoti vientisos plokštės su išpjautu kampu;
  • Atkreipkite dėmesį, ar į plokščių sandūras nepatenka klijų; Tarp plokščių susidarę plyšiai turi būti užtaisomi šilumos izoliacijos atraižomis arba pleištais;
  • Armavimo tinklelio kraštai vienas ant kito turi būti užleisti 10 cm;
  • Tvirtinant smeigėmis, jos turi būti įgilintos lygiai su medžiagos paviršiumi;
  • Dabus būtina planuoti taip, kad termoizoliacijos sluoksnis be apdailos nebūtų paliktas ilgą laiką.

Parengta pagal UAB „Paroc“ informaciją, Sergejaus Jeriomenko ir gamintojų nuotraukos

KOMENTUOTI