Fasado apsauga nuo žaliavimo

Kokios priemonės padeda išvengti fasadų žaliavimo ir užsiteršimo dumbliais? Koks tinkas geriausias lauko sienoms? Mineralinis ir silikoninis tinkas.

1613
Fasado apsauga nuo zaliavimo
Fasado apsauga nuo žaliavimo

Fasadų žaliavimas ir užsiteršimas – gana dažna problema. Kokios priemonės padeda išvengti sienų žaliavimo ir ilgina apdailos amžių?

Jeigu pastatą lygintume su žmogumi, aišku, kad iš esmės žmogaus gyvenimo trukmė priklauso nuo sąlygų ir gyvenimo būdo, tiesa, ir nuo genetikos. Sunegalavusiems gydytojai skiria įvairiausius tyrimus tam, kad nustatytų negalavimų priežastis. Panašiai reiktų elgtis ir su pastatais, jei jų sienos pasidengė žaliomis ar pilkomis apnašomis, pelėsiais. O renovuojant ir įrengiant naujus fasadus reiktų parinkti klimatui pritaikytas ilgalaikes apdailos medžiagas, lygiai taip, kaip gydytojai žmonėms rekomenduoja sveiką gyvenimo būdą.

Kodėl žaliuoja fasadai

Taigi, pirmas žaliuojančių ar pelėsiais apaugusių sienų diagnostikai reikalingas žingsnis – nustatyti, iš kur atsiranda perteklinė drėgmė. Nes fasadai žaliuoja tik tuomet, jei ant jų patekęs vanduo užsilaiko ir įsigeria į sienas, jei sienos nuolat drėgnos ir jos neišdžiūsta ar jų neišdžiovina saulė. Drėgmės priežasčių gali būti daug ir įvairių. Gal kalta netinkama lietaus nuvedimo sistema? Gal nuo horizontalios plokštumos (pavyzdžiui, stogelio) ant sienų nuolat tyška vanduo, o siena yra šiaurinėje pusėje, gal per vėdinimo angas ar langus ant sienų nuolat patenka šiltas ir drėgnas oras?

Jeigu, ant drėgnų sienų nepatektų mikroorganizmų sporų, būtų dar pusė bėdos. Tiek ant sausų, tiek ant drėgnų fasadų patenka įvairių mikroorganizmų. Tik ant sausų sienų jie neužsilaiko, juos nuplauna lietus, dėl išdžiūstančio paviršiaus jie neturi sąlygų daugintis, o nuolat įdrėkusiame paviršiuje mikroorganizmai dauginasi ir sužaliuoja. Tie mikroorganizmai – tai pelėsiniai grybeliai, dumbliai, kerpės, kurių gausu bet kurioje aplinkoje, o ypač tokioje, kur arti pastatų yra daug medžių, krūmų, vandens telkinių.

drekstanti siena
Šiltas oras per vėdinimui praveriamą langą patenka ant sienos, šaltuoju metu susidaro kondensatas ir įsigeria į sieną virš lango. Siena drėksta ir taip susidaro palankios sąlygos pelėsiniam grybeliui.

Pelėsinis grybelis ant sienų apsigyvena ir klesti tuomet, kai nusėda ant organinės medžiagos paviršiaus arba kai ant paviršiaus yra organinių medžiagų. Paviršius gali būti ir mineralinis, pvz., betonas ar tinkas, bet jei jis šiurkštus, ant jo užsilaiko organinės medžiagos iš aplinkos – dulkės, žemės ir pan. To pakanka atsirasti pelėsiniam grybeliui.  Jei ant tokio paviršiaus nuolat laikosi drėgmė arba vanduo, jei paviršiaus nepasiekia saulės spinduliai, susidaro palankios sąlygos pelėsiniam grybeliui. Pelėsiniai grybeliai dažniausiai būna pilkos spalvos, bet gali būti gelsvi, rudi ar net raudonos spalvos.

Dumbliai – dažniausiai pasitaikantys fasadų teršėjai, pelėsiai ir kerpės pasitaiko rečiau. Dumbliams, kurie dažniausiai yra žalios spalvos, net nereikia organinės terpės, užtenka vandens drėgmės, šviesos ir neorganinių maisto medžiagų fotosintezės procesui. Ant pastatų pasitaiko ne tik žalsvų, bet ir rudų, raudonų ar dar kitokios spalvos dumblių – priklauso nuo aplinkos.

Perteklinė drėgmė ant fasadų gali kauptis dėl projektavimo klaidų ir dėl statybos broko, labai dažnai tokių klaidų būna ne viena, o visas kompleksas. Projektavimo klaidos – tai fasado, cokolio detalės, kurios sudaro sąlygas vandeniui susilaikyti ant sienų: nepakankamas šlaitinių stogų išsikišimas, sąlygos kondensatui formuotis ties vėdinimo angomis, sąramomis, betono žiedais, fasado apsaugos detalių (palangės, karnizai) nebuvimas, netinkama lietaus nuvedimo sistema. Iš statybos darbų broko, turinčio įtakos fasadų žaliavimui, minėtinos netinkamai įrengtos jungtys, nekokybiška hidroizoliacija, netinkamai įrengta ir/ar neprižiūrima lietaus nuvedimo sistema.

tinkuotas cokolis
Tik nutinkuotas cokolis dar švarus, tačiau plytelių nuogrinda yra paviršius, nuo kurio, tikėtina, vanduo tykš ant cokolio ir ilgai neišdžius, juolab, kad po balkonu visada yra šešėlis. Nuogrinda turėtų būti įrengta iš vandeniui laidžios skaldos.

Vandens nuvedimas nuo fasado rizikingose zonose – tai detalės, į kurias projekte turėtų atkreipti dėmesį tiek projektuotojai, tiek projektų ekspertai, užsakovai.

Kiti pelėsių ir dumblių atsiradimo rizikos veiksniai – tai pastato vietos specifika. Jei namas miškingoje vietovėje ar pamiškėje, arti vandens telkinių, įduboje, kur dažni rūkai, pajūrio zonoje, reikėtų pagalvoti apie fasado apsaugą,  ypač rizikinga vieta yra šiaurinė pastato siena. Papildoma rizika yra  prie sienų augantys vijokliniai augalai – jie sukuria drėgną ir saulės spindulių nepasiekiamą paviršių.

zaliuojantis fasadas
Kompleksas fasado žaliavimo priežasčių: šiaurinė pusė, per mažas stogo išsikišimas. Kad palangių apskardinimas turi reikšmės, akivaizdžiai rodo švaresni plotai po jomis.

Ką daryti, kad fasadų apdaila būtų ilgalaikė

Jeigu reikėtų trumpo atsakymo, jis būtų paprastas – tinkamai parengti projektą ir parinkti atsparias apdailos medžiagas. Į projekto parengimą įeina daugybė detalių: pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, ten, kur reikalinga, turi būti numatyti karnizai, palangės,  pakankamas stogo išsikišimas ir kt. Kitas momentas – tinkamos fasado apdailos medžiagos, kurios turėtų būti mažo vandens įgeriamumo, atitinkamos paviršiaus struktūros, pageidautina, kad jų pH vertė būti labiau šarminė ir kt.

Apdailos vandens įgeriamumas turi labai didelę reikšmę fasadų išvaizdai, dumblių ir pelėsių atsiradimui. Nuo daugelio apdailos medžiagų paviršių lietaus lašai nubėga, tačiau kondensato lašeliai, susidarantys iš drėgno oro, nėra tiek sunkūs, kad nubėgtų, todėl ilgai laikosi paviršiuje ir įsigeria, jei  fasadas padengtas įgeriančia medžiaga. Deja, priešingas variantas irgi pavojingas – kai fasado medžiagos neįgeriančios, pvz., kokybiškos silikoninės dangos, tuomet kondensato lašeliai lieka ant paviršiaus, jie negali įsigerti. Tokie atvejai irgi potencialiai nepalankūs.

Jeigu jau tinkuotas ar kitokių medžiagų fasadas sužaliavo – paprasčiausia išeitis yra nupurkšti sienas biocidiniu preparatu. Vienas tokių – universalus Knauf Algizid preparatas, tinkamas tiek mineraliniam, tiek silikoniniam bei akriliniam tinkui, taip pat betonui, klinkerio, mūro paviršiams. Jis gerai įsigeria ir sunaikina įvairius mikroorganizmus: pelėsius, dumblius, kerpes, panaikina druskų apnašas. Purškiant reikia uždengti palanges, langus, greta augančius augalus, dirbti galima esant ne mažesnei kaip +5°C temperatūrai. Labai stipriai nešvariam paviršiui reikia apie 400 ml/kv.m, mažiau paveiktam – apie 200 ml/kv.m preparato. Purškiama slėginiu purkštuvu, naudojant asmenines apsaugos priemones. Priklausomai nuo aplinkybių, preparato poveikis yra nuo 2 iki 4-5 metų.

Renovuojamų pastatų statybos darbų vadovai turėtų atkreipti dėmesį, ar seni fasadai gerai nuvalomi prieš juos apšiltinant, ypač polistireniniu putplasčiu. Ši medžiaga yra palanki terpė pelėsiniams grybeliams, kurių lieka ant nenuvalytų fasadų ir kurie vėliau prasimuša į sienų išorę ir patalpų vidų, ypač, jei sienos sudrėksta ir greitai neišdžiūna.

Projektuojantys naujų ir renovuojamų namų fasadus turėtų įvertinti, kad gerai apšiltintas fasadas neakumuliuoja šilumos – drėgmė ant atvėsusių paviršių greitai neišdžiūna, todėl, jei tik yra rizikos veiksnių pelėsiniams grybeliams ar dumbliams atsirasti, reiktų ypatingai atkreipti dėmesį į vandens nuvedimą nuo fasadų, o jų apdailą projektuoti iš drėgmei atsparių medžiagų.

Svarbus yra apdailos medžiagos rišiklio tipas, vandens įgeriamumas, paviršiaus struktūra, kapiliarai, užpildas, pH vertė, paviršiaus impregnavimas, susidariusio kondensato pasišalinimas. Kadangi fasadai dažniausiai tinkuojami ar apdailinami šviesių spalvų apdailinėmis medžiagomis, rizika jiems įdrėkti didėja, nes būna laikotarpių, kai šviesūs fasadai pakankamai neįšyla ir neišgarina drėgmės.

tinkuotas fasadas
Po balkonų stogeliais sienos mažiau įdrėksta ir dumblių beveik nėra.

Daugelio tinkų ar kitų fasadinių apdailos medžiagų sudėtyje yra biocidų, kurie naikina mikroorganizmų sporas, tačiau bėda ta, kad biocidų poveikis ilgainiui silpsta, jie yra kenksminga ir aplinkai nedraugiška medžiaga.

Geriausias tinkas fasadui

Vakarų Europos šalyse, kur egzistuoja fasadų užsiteršimo problema, rekomenduojama storinti armavimo sluoksnį, taip padidinant fasadų akumuliacinį efektą – storesnis sluoksnis sukaupia pakankamai šilumos ir pajėgus išgarinti drėgmę. Pagal Europos techninio vertinimo organizacijos (EOTA) reikalavimus, privalomas armavimo sluoksnio storis yra 3 mm. „Knauf“ savo sistemoms rekomenduoja 5 mm. Pastaruoju metu kai kurie gamintojai jau kalba apie 5-8 mm armavimo sluoksnio storį, kuris sumažina fasadų žaliavimo ir užsiteršimo riziką. Be to, kad padeda išvengti fasadų užsiteršimo, storesnis armavimo sluoksnis suteikia fasadams ir kitų pranašumų: didesnį atsparumą ugniai, geresnį mechaninį atsparumą ir geresnę garso izoliaciją, ypač jeigu šiltinama mineraline vata. Visa tai ilgina fasadų amžių.

Kitas momentas – dekoratyvinio tinko pasirinkimas. Lietuvoje populiariausios dekoratyvinio tinko struktūros yra  Samanėlė ir Lietutis, jas turi beveik visi tinkų gamintojai. Bėda ta, kad nelygus struktūrinis šių tinkų paviršius palankus drėgmei ir nešvarumams užsilaikyti, antra – tinke esantys skaldos akmenėliai, formuojantys šiurkštų paviršių, užtrinant suardo tinko sluoksnį ir jis vietomis tampa atviras iki armavimo sluoksnio. Kad nebūtų atviri įdrėkimui iki pat armuojančio sluoksnio, šie tinkai dažomi.

tinku pavirsiaus struktura
Populiariausių Lietuvoje dekoratyvinių tinkų paviršiaus struktūra.

Jeigu palygintume kelias fasadinių tinkų rūšis pagal savybes, kurios labiausiai nepalankios pelėsiniams grybams ir dumbliams, matyti, kad  tokių savybių daugiausiai turi mineralinis ir silikoninis tinkai. Mineralinius Samanėlės ar Lietučio tipo tinkus dėl paviršiaus struktūros būtina dažyti, silikoninius – rekomenduojama dažyti.

Lietuvoje dėl gero vandens atstūmimo mėgstami silikoniniai tinkai, tačiau yra viena detalė, kurią, renkantis šį tinką, verta žinoti – tai silikoninės dervos kiekis, kuris apsprendžia tinko atsparumą drėgmės įsigėrimui. Reikalavimo ar standarto, kiek fasadiniame silikoniniame tinko mišinyje turi būti silikono dervos, nėra, vadinasi, tai paliekama gamintojo sąžinei. Dėl to skiriasi ir šių tinkų kaina. Norint pasirinkti tinkamą, verta pasidomėti gamintoju ir tinko sudėtimi.

dekoratyviniu tinku savybesVienas iš naujesnių silikoninių tinkų – Knauf Conni S dėl savo sudėties ir vandens atstūmimo efekto sukuria itin nepalankią terpę mikroorganizmams, jo nebūtina dažyti, tinko mišinys gali būti spalvinamas norimu pigmentu, nors dėl didesnio mechaninio atsparumo daugelis individualių statytojų šį tinką visgi dažo. Konkursiniuose objektuose tam nebūna numatyta pinigų, tad rangovai to niekada nedaro savo sąskaita. Tinko sluoksnis pakankamai elastingas ir atlaiko termodeformacijas, nors, skirtingai nuo mineralinio tinko, kuris laikui einant tvirtėja, silikoninio tinko mechaninis atsparumas laikui einant mažėja, ant tinko laikosi kondensatas. Dėl šių priežasčių silikoninis tinkas „sensta“, sudėtingas jo utilizavimas. Tačiau, kaip minėjome, rizikingose vietose, jei ant fasadų yra tikimybė patekti vandeniui, teršalams, silikoninis tinkas visiškai pasiteisina. Kaip minėjome, silikoninį tinką reikėtų rinktis labai atidžiai, nes jų sudėties nereglamentuoja jokie standartai, bet „Knauf“ produktas tikrai nenuvils – pasaulinio lygio gamintojas negali sau to leisti.

silikoninis tinkas
Silikoninis tinkas pasižymi dideliu vandens atstūmimo efektu.   

Mineralinis tinkas fasadui

Mineraliniai tinkai naudojami seniai, yra išbandyti laiko, didelis jų privalumas yra mažesnė kaina. Nedidelis vandens įgeriamumas ir geras džiūvimas bei mineralinių rišiklių šarmingumas gerai apsaugo mineralinius fasadus nuo dumblių ir pelėsinių grybelių. Mineralinis tinkas sudaro kietą ir standų paviršių, kuris nėra labai atsparus fiziniam poveikiui. Dėl to šis tinkas visiškai pasiteisina ant stabilių ir masyvių paviršių, dengiant mineraliniu tinku  ploną 2-3 mm storio armuojantį sluoksnį, nėra garantijos, kad tinkas atlaikys fizinį poveikį, nes tokio storio armavimo sluoksnis nebus labai stabilus.  Dėl šios priežasties net ir nuo menko fizinio poveikio tinkas gali skilinėti, trupėti.

Mineralinį tinką būtina dažyti, dėl didesnio atsparumo mechaniniam poveikiui fasadams patariama naudoti ne mažesnio kaip 2 mm grūdelių frakcijos tinką

Vokietijoje populiarūs mineraliniai cementiniai, vadinamieji draskomo paviršiaus –  tinkai, kurie dengiami 10 mm sluoksniu ir turi žėručio priemaišų. Ant tokio paviršiaus įsiveisti dumbliams beveik nėra šansų, todėl nemaža dalis namų Vokietijoje žėri ir akina baltumu – šis tinkas nedažomas,  gali būti pigmentuojamas gamykloje.

Kita mineralinio cementinio tinko rūšis – užtrinamas tinkas Filzputz. Jis dengiamas plonesniu ir lygesniu vientisu 2-3 mm storio sluoksniu,  jo sudėtyje yra plaušo.

Patikimas sprendimas, norint išvengti fasadų žaliavimo ir dumblių, yra mineralinio tinko Knauf MineralAktiv sistema, specialiai sukurta fasadams apsaugoti nuo pelėsinių grybelių ir žaliavimo. Sistemą sudaro mineralinis tinkas + dažai.

mineralinio-tinko-ir-silikatiniu-dazu-sistema
Knauf MineralAktiv  – mineralinio tinko pagrindo ir silikatinių dažų sistema, sauganti fasadus nuo dumblių ir pelėsinių grybelių.

Sistemą sudaro dekoratyvinis, Samanėlės tipo, paruoštas naudoti 0,5, 1,5, 2 ir 3 mm frakcijos arba sausas 2 ir 3 mm frakcijos tinkas ir silikoniniai dažai. Sistema ypatinga tuo, kad joje sujungtos geriausios silikoninių ir mineralinių medžiagų savybės ir veikia trimis kryptimis:

  1. Vandens, patenkančio ant fasado paviršiaus, valdymas: t.y., greitas lietaus vandens lašų nubėgimas bei kondensato drėgmės sugėrimas ir vėlesnis pašalinimas. Tinkas yra hidrofobiškas ir atstumia vandenį, o labai smulkios kondensato dalelės, gebančios įsiskverbti į medžiagą, neturi tiek svorio, kad plistų tolyn. Smulkūs kondensato lašeliai įsiurbiami į tinką, t.y., pašalinami nuo paviršiaus ir vėliau išgarinami į aplinką.
  2. Hibridinis rišiklis sukuria šarmingą, nepalankią mikroorganizmams terpę. Jo šarmingumas apie 4 kartus didesnis nei cemento, jis yra stabilus ir ilgaamžis, laikui bėgant jo poveikis nesilpsta.
  3. Aktyvus dažų poveikis. Silikoniniai dažai neleidžia įmirkti paviršiui, kuomet ilgą laiką lyja.  Be to, dažų sudėtyje yra infraraudonuosius spindulius absorbuojančių dalelių, kurios juntamai pakelia paviršiaus temperatūrą. Dėl to maksimaliai greitai nuo paviršiaus išgarinama kondensato drėgmė.

Juk kartais pakanka tik šiek tiek pakeisti balansą ir pasikeičia kritinės sąlygos kondensato susiformavimui. Viena pagrindinių sąlygų – paviršiaus temperatūra. Tad pakėlus, kad ir nežymiai, paviršiaus temperatūrą (kartais pakanka kelių laipsnių), yra išvengiama kondensato susidarymo sąlygų. Be to,  šiek tiek aukštesnė paviršiaus temperatūra reiškia, kad drėgmė greičiau pašalinama.

Mineral Aktiv sistemos dažai gali būti naudojami ant jau eksploatuojamų bei probleminių nuvalytų fasadų – ant silikatinių dažų, mineralinių ir organinių tinkų.

Svarus fasadas
Ilgus metus švarus fasadas – tinkamai parinktų apdailos medžiagų rezultatas.

Lietuvos klimatas yra šiaurinis, jam būdinga dažna temperatūros kaita ir didelė drėgmė. Visa tai nėra palanku fasadams, gal todėl daugelio pastatų išvaizda gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos pastatų vaizdo?

“Visiškai ne dėl klimato, o dėl fasadinių medžiagų. Juk net ir šiauresnėse šalyse pastatai atrodo daug estetiškiau nei pas mus. Priežastis slypi apdailos medžiagose.  Anksčiau jų tiesiog nebuvo, o dabar asortimentas didžiulis, bet visa esmė – teisingas pasirinkimas, kompleksiniai sprendimai”, – sako UAB “Knauf” technikas Kastytis Vaseris.

Jei Jums reikia konsultacijos, visada galite kreiptis į „Knauf“ specialistus telefonu +370 5 213 2222

DALINTIS

KOMENTUOTI