Energijos taupymo sprendimai

Energijos taupymas, kaip taupyti elektros ir šilumos energiją daugiabutyje ir nuosavame name

104
Energijos taupymas
Energijos taupymo sprendimai

 

Visi kaip vienas žinome labai paprastą tiesą, kad pigiausia energija yra nepanaudota energija. Kuo mažiau jos naudojame, tuo pigiau kainuoja būsto išlaikymas, o jeigu naudojame energiją iš atsinaujinančių šaltinių, prisidedame prie gamtos išsaugojimo ir atitoliname klimato atšilimo keliamus kataklizmus.

Elektros energijos taupymas

Elektros energijos taupymas name, daugiabučio bute ir laiptinėje prasideda nuo dviejų labai paprastų dalykų: LED lempučių ir apšvietimo išjungimo tuomet, kai jo nereikia. Jau tapo visuotine praktika, kai lauke, prie įėjimo į namus ar laiptinę ir atskiruose aukštuose montuojamas apšvietimas, įjungiamas nuo judesio daviklio. Tokie judesio davikliai ne tik įjungia šviesą priklausomai nuo šiluminio judėjimo, bet ir nejungia jos tuomet, kaip aplinka pakankamai šviesi. O kitokių nei LED lempų jau nėra net ir parduotuvėse, lempos pagal energijos naudojimo efektyvumą jos žymimos nuo A iki G klasės, verta pirkti tik A arba A+ klasės lempas.

Ar žinote, kad iš buitinių prietaisų daugiausia elektros energijos sunaudoja elektrinė viryklė, indaplovė ir šaldytuvas? Jei be viryklės neišsiversime, šaldytuvo neišjungsime, tai indų plovimą reiktų pradėti tik tada, kai indaplovė pilnai prikrauta.

Apie 15-20 proc. bute sunaudojamos elektros energijos sudaro elektrinio arbatinuko, elektrinės kaitlentės, skalbyklės, šaldytuvo ir kitų buities prietaisų sunaudojama elektros energija. Vandens arbatinuke užvirinkite tik tiek, kiek reikia, drabužius skalbkite tik tuomet, kai jų prisirenka pilna skalbyklė, dažniau atitirpinkite šaldytuvą, nes stipriai prišalęs jis naudoja daugiau elektros energijos. Lygintuvas daugiausia elektros sunaudoja kaisdamas iki reikiamos temperatūros, todėl lyginkite didesnį kiekį skalbinių, kad nereiktų kaskart įkaitinti lygintuvo. Jeigu ilgesniam laikui išvykstate iš namų, nepalikte budinčiame režime įjungtų televizoriaus, kompiuterio, radijo imtuvo ir kt. Prietaisai, esantys budinčiame režime, irgi naudoja elektros energiją.

Atodytų tai labai maži dalykėliai, bet, kaip žinia, lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tad net visai nedaug pakeitus kasdienius įpročius sąskaitos už elektrą bus mažesnės.

Šilumos energijos taupymas daugiabutyje

Daugiabutyje, kur šildymas yra centralizuotas, atskirame bute taupyti šilumos energiją praktiškai neįmanoma. Suprantama, kad apšiltinus sienas ir stogą reikės mažiau šilumos energijos, bet dalis gyventojų baiminasi įsivelti į didelius renovacijos projektus, vengia paskolų. Mažesnis ir šilumos energiją ženkliai taupantis projektas yra šilumos punkto ir karšto vandens sistemos renovacija, liaudiškai vadinama mažoji renovacija. Apskaičiuota, kad modernizavus šilumos punktą bei šildymo ir karšto vandens sistemas, šilumos suvartojimas pastate gali sumažėti iki 25 proc., ypač jei name yra seno tipo elevatorinis šilumos punktas, kuriame temperatūra reguliuojama rankiniu būdu, o įranga nereaguoja į lauko oro temperatūrą. Mažajai renovacijai teikiama ES fondų parama, iš viso šiai priemonei skirta 4 mln eurų, paraiškas galima teikti iki 2023 metų liepos 27 d, arba kol pakaks paramai skirtų lėšų. Paraišką gali teikti daugiabučio bendro naudojimo objektų valdytojas, savivaldybės paskirtas administratorius, šilumos tiekėjas (bet jis dažniausiai būna nesuintersuotas), butų savininkų įgaliotas asmuo. Priklausomai nuo to, kas teikia paraišką, jos dydis skiriasi, bet, jeigu pareiškėjai yra butų savininkai, parama gali siekti iki 80 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tad galimybių yra, tereikia iniciatyvos.

energijos-taupymas-daugiabutyje
Modernizuotas šilumos punktas.

Mažosios renovacijos programa apima automatikos įdiegimą šilumos punkte, automatinį stovų balansavimą, balansinių vožtuvų montavimą, galima keisti šildymo ir karšto vandens vamzdyną, butuose – rankšluosčių džiovintuvus, radiatorius (jų pakeitimas irgi iš dalies finansuojamas pagal minėtą programą), taip pat butuose galima įsirengti individualius šilumos apskaitos prietaisus, termostatinius ventilius. Tiesa, individualus šilumos reguliavimas atskiruose butuose įmanomas tik vienvamzdę šildymo sistemą pakeitus į dvivamzdę.

Šilumos praradimų mažinimas

Jeigu butas kampinis ir turi ne vieną išorinę lauko sieną, o daugiabučio gyventojai nepritaria namo modernizavimui, verta apsišiltinti savo buto sienas iš vidaus. Tam reikia žinoti keletą dalykų. Pirmiausia, šiltinimo sluoksnio storis turi būti apskaičiuotas toks, kad tarp jo ir šaltos lauko sienos nesikauptų kondensatas ir drėgmė, t.y. nesusidarytų rasos taškas. Daugelis nesuvokia, kaip gali vidaus garai, pavyzdžiui, per polistireninio putplasčio plokštes, patekti ant sienų. Tačiau statybinės fizikos dėsnis iki šiol nepaneigtas ir šiluma visada migruoja iš šiltos aplinkos į šaltą, šiltame ore visada yra vandens garų, jų kiekis priklauso nuo veiklos patalpose ar bute.

energijos taupymas siltinant sienas is vidaus
Šiltinant iš vidaus, lauko siena atsiduria neigiamos temperatūros zonoje, susidaro rasos taškas, garų drėgmė kondensuojasi ant šalto paviršiaus.

Jeigu lauko sienos šiluminė varža yra apie 1 kv. m⋅K/W ar net mažesnė, šiltinimo sluoksnis turėtų būti ne storesnis kaip 2-3 cm. Jeigu lauko siena šiltesnė, vidaus patalpų termoizoliacijos sluoksnis gali būti apie 4 cm, bet kuriuo atveju rekomenduojama naudoti garo izoliacijos plėvelę.

siltinimas is vidaus
Sienų šiltinimo iš vidaus principas.

Kad būtų galima orientuotis, kokia gali būti lauko sienų šiluminė varža, yra nustatytos apytikslės įvairių medžiagų aitvarų varžos.

Mūro, gelžbetonio plokščių ir monolitinių sienų varža

sienu varza

Sienų šiltinimui iš vidaus geriausia naudoti kietas polistireninio putplasčio plokštes, jas prie sienų klijuojant. Vidinio termoizoliacinio sluoksnio šiluminė varža neturėtų būti didesnė, nei nurodyta STR2.01.02:2016 pateikiamoje lentelėje.

Atitvarų vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum (kv.m K/W)

Neapšiltintos atitvaros suminė šiluminė varža Rt (kv.m K/W) 0,7 0,9 1,2
Atitvaros vidinėje pusėje įrengto papildomo termoizoliacinio sluoksnio didžiausia leistina suminė šiluminė varža Ri.sum (kv.m K/W) 1,0 1,5 2,5

Jeigu, pavyzdžiui, mūro sienos iš pilnavidurių silikatinių plytų su oro tarpu, kurios storis yra 53 cm, varža yra 0,74 kv.m·K/W, reiškia, kad gali būti įrengta papildoma termoizoliacinė konstrukcija, kurios varža yra 1-1,5 kv.m·K/W. Tokią šiluminę varžą turi 50 mm akmens vatos, stiklo vatos ar polistireninio putplasčio termoizoliacija.

Pavyzdžiui, „Kauno šilo“ 50 mm polistireninio putplasčio Šiloporas EPS 50 šilumos laidumas λD= 0,042 W/(m·K). R=d/ λD, d -plokštės storis. Vadinasi, plokštės šiluminė varža yra 1,19 (kv.m K/W). Tai reiškia, kad 50 mm storio polistireninio putplasčio plokštėmis galima šiltinti iki 1,3 šiluminę varžą turinčias lauko sienas. Tai nėra labai tikslus skaičiavimas, skaičiuojant tiksliai reiktų pridėti klijų ir apdailos sluoksnių šilumines varžas, bet jos didelės įtakos neturi. Vokiečių, šveicarų ir kitų šalių patirtis rodo, kad, šiltinant išorines aitvaras iš vidaus, reiktų šiltinti ir šalia esančių skersinių atitvarų (perdangų) iki 50 cm pločio zonas.

sienos ir lubu sujungimo siltinimas is vidaus
Iš vidaus apšiltintos sienos konstrukcija ir jungtis su perdanga.

Apskaičiavus reikiamą šiltinimo sluoksnio storį, putplastis klijuojamas ant švarių ir lygių sienų, svarbu, kad tarp sienos ir klijuojamų putplasčio plokščių nebūtų oro tarpų.

energijos taupymo sprendimai
Apšiltintų sienų paviršiaus temperatūra padidėja 2-4 laipsniais C., už langų paviršiaus temperatūrą aukštesnė apie 10 laipsnių C.

Detalesnę informaciją apie sienų šiltinimą iš vidaus rasite ASA.LT portale: https://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/173/1/0/1/article/19550/energijos-taupymo-sprendimai

Sąnaudų šiltam vandeniui ruošti mažinimas

Tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose namuose daug namų ūkių karštam vandeniui paruošti naudoja elektrinius vandens šildytuvus. Elektriniai vandens šildytuvai su ECO funkcija, palyginti su įprastais vandens šildytuvais, yra kur kas efektyvesni. Pavyzdžiui, trijų asmenų šeima, naudodama 80 ltr elektrinį vandens šildytuvą, vidutiniškai vandens šildymui sunaudoja apie 1600 kWh elektros energijos per metus, šiandienos kainomis tai būtų apie 380 eurų. ECO funkcija šiuo atveju leistų išlaidas sumažinti maždaug 50-60 eurų per metus. ECO funkcijos esmė ta, jog ši sistema įsimena šeimos įpročius: saugo atmintyje laiką, kada yra naudojamas karštas vanduo, ir paruošia jį būtent tam laikui ir reikiamą kiekį. Likusiuoju paros metu šildytuvas ruošia būtiną karšto vandens rezervą. Kainos skirtumas tarp įprastinio ir šildytuvo su ECO funkcija yra nedidelis, todėl jau po metų ar dvejų toks šildytuvas atsipirks ir toliau taupys.

ECO funkcija palaiko minimalią 45°C vandens temperatūrą, kad visuomet būtų užtikrintas tam tikro kiekio karšto vandens tiekimas. Tokiu būdu ECO programa leidžia sutaupyti iki 10 proc. elektros energijos.

Kita naudinga vandens šildytuvų funkcija, leidžianti sutaupyti – WaterPlus technologija, kuomet šildytuvo talpos apačioje palaikomas mažesnės temperatūros vanduo, viršuje – karštesnis. Šiuo atveju nustatytos temperatūros karšto vandens tiekimas užtikrinamas tam tikrą laiką, neeikvojant energijos likusiam vandeniui šildyti.

Energijos sąnaudas taupančių funkcijų elektriniuose šildytuvuose yra ir daugiau, pradedant šildytuvo izoliacija ir baigiant vandens kiekio ir temperatūros valdymu.

Šilumos paruošimo sąnaudų mažinimas

Jeigu peržvelgtume naujos statybos individualių namų energines klases ir šilumos šaltinius, taptų aišku, kad kone visi jie yra A++ energinės klasės, o šilumos šaltinis juose yra šilumos siurblys. Tai logiškas kompleksinis sprendimas – mažai energijos sąnaudų reikalaujančiame pastate įrengiamas žematemperatūris, dažniausiai grindinis, šildymas šilumos siurblio generuojama šiluma. Šilumos siurblys paima šilumą iš žematemperatūrinio šilumos šaltinio (grunto, vandens, oro), pakelia ją iki reikiamo lygio ir perduoda į šildymo sistemą.

Bet kurio tipo šilumos siurblys yra autonominis, automatiškai valdomas, švarus, saugus šildymo būdas, nenaudojantis iškastinio kuro. Tiesa, jei nepasiekiama nustatyta temperatūra, šilumos siurblys naudoja elektros energiją šildymo tenui, bet daug mažiau nei elektrinis šildymas. Be to, šilumos siurblys, kaip ir kita šildymo sistemos įranga, naudoja elektros energiją siurbliams, automatikos blokui. Bet visvien tai nėra elektrinis šildymas, kaip tvirtina kai kurie šilumos siurblių skeptikai. Labai šaltų dienų per pastarojo dešimtmečio žiemas tikrai nebuvo daug, tad šildymo sezono metu vyraujant pliusinei ar nedidelei minusinei temperatūrai, šilumos siurblio elektros sąnaudos nėra didelės. Ir jų praktiškai visai nelieka, jei naudojama saulės jėgainės generuojama elektros energija. 10 kW galios saulės elektrinė per metus pagamina vidutiniškai apie 10 000 kWh elektros energijos. Šildantis šilumos siurbliu, kurio metinis SCOP yra 3,5, jis sunaudos apie 6000 kWh elektros energijos. Vadinasi, elektra ir šildymas nekainuos, elektros energijos liks ir buityje naudojamiems prietaisams. Pradinė investicija į tokią sistemą gali siekti apie 20 tūkst. Eur, bet, kaip rodo daugelio įmonių skaičiavimai, pabrangus elektros energijai, ji atsiperka per 5-6 metus.

Silumos-paruosimo-sanaudu-mazinimas
Į vieną sistemą integruoti saulės moduliai ir šilumos siurblys – efektyviausias atsinaujinančių energijos šaltinių derinys.

Kokio tipo šilumos siurblį rinktis naujos statybos namui? Daugiausia šilumos energijos generuoja geoterminiai gruntas-vanduo šilumos siurblys. Tiesa, tokiam šilumos siurbliui reikalingas horizontalus tiesus arba spiralinis kolektorius arba vertikalus giluminis gręžinys – zondas, o tai reiškia, kad reikalingi kasimo darbai. Horizontalusis kolektorius – tai paviršinio grunto (iki 1,5–2 m) sluoksnyje horizontaliai paklotas PVC vamzdis, kuriuo teka neužšąlantis skystis. Vertikalusis zondas – tai iki 100 m gylio išgręžtoje skylėje sumontuotas U formos vamzdis, kuriuo taip pat cirkuliuoja neužšąlantis skystis. Horizontalaus kolektoriaus šilumos šaltinis yra per vasarą saulės įšildytas gruntas, o vertikalus gręžinys ima žemės gelmių ir požeminio vandens šilumą.

Horizontaliam kolektoriui reikia iki 1,5-2 kartų didesnės teritorijos nei šildomas plotas. Vertikaliam zondui įrengti reikia mažesnio sklypo ploto, tačiau jo įrengimo kaštai, lyginant su horizontaliu kolektoriumi, yra didesni, nes, priklausomai nuo grunto tipo ir požeminio vandens lygio, gali tekti gręžti iki 100 metrų ar net gilesnį gręžinį.

Geoterminio šilumos siurblio efektyvumas priklauso nuo siurblio klasės ir grunto tipo. Grunto tipą turi įvertinti profesionalai, jie ir patars, koks šilumos siurblys bus efektyviausias. Pavyzdžiui, jei gruntas yra smėlingas, o gruntinis vanduo giliai, horizontalusis kolektorius bus neekonomiškas. Sausame grunte paklotas kolektorius, imdamas šilumą, atvėsina aplink save esančią geologinę aplinką, o smėlis – tarsi izoliatorius. Be to, reikia įvertinti, kad žiemą virš kolektoriaus esantis gruntas įšąla. Dėl to kolektorius atsiduria izoliuotoje erdvėje ir nebeturi iš kur paimti šilumos. Visai kas kita, kai jis įrengiamas molingame, drėgname grunte, kuriame, nors ir labai lėtai, cirkuliuoja drėgmė. Tokiu atveju tinkamai sumontuotas kolektorius veiks efektyviau.

Atsakymą, koks šilumos siurblys tinkamiausiais jūsų namui ar patalpoms, rasite UAB “Ekoklima” interneto svetainėje ar tiesiogiai kreipdamiesi į įmonės specialistus, kurie dirba didžiuosiuose šalies miestuose. Specialistai pagal namo ar pastato duomenis suskaičiuoja reikalingą šilumos energijos poreikį, parenka optimaliausią šilumos siurblį, konsultuoja paramos iš APVA gavimo klausimais. UAB “Ekoklima” yra Europoje didžiausio šilumos siurblių gamintojo – Švedijos “NIBE Energy Systems” oficialus atstovas, dirba tik su NIBE šilumos siurbliais, turi kompetetingus konsultantus ir serviso tarnybą. Šilumos siurblys – sudėtinga ir nepigi įranga, tad neverta rizikuoti perkant nežinomo gamintojo prietaisą.

Labai dažnai vietoje brangesnio geoterminio šilumos siurblio įrengiamas oras-vanduo šilumos siurblys. Dar daug kas mano, kad šildytis oras-vanduo šilumos siurbliu neekonomiška. Tačiau, pavyzdžiui, NIBE F2120 sezoninis našumo koeficientas yra 4,3. Švediškas NIBE F2120 modelis laikomas vienu efektyviausiu tarp oras-vanduo tipo šilumos siurblių. Gali tiekti iki 65°C pašildytą vandenį, tai yra didžiausia darbinė temperatūra tarp šios klasės šilumos siurblių. Kaip teigia gamintojai, net išorės temperatūrai esant -25 °C, šio siurblio tiekiamo srauto temperatūra vis vien bus apie 63 °C. NIBE F2120 galios diapazonas – nuo 8 iki 20 kW.

Oras-vanduo šilumos siurblio blokas montuojamas lauke, veikiantis jis skleidžia garsą. Garso lygis yra svarbus parametras, tačiau minėto modelio keliamas garsas yra vienas mažiausių iš oras-vanduo siurblių – tesiekia 53 dB. Palyginimui – bet kuris šaldytuvas skleidžia 35-40 dB garsą.

Atsakymą, koks šilumos siurblys tinkamiausiais jūsų namui ar patalpoms, rasite UAB “Ekoklima” interneto svetainėje ar tiesiogiai kreipdamiesi į įmonės specialistus, kurie dirba didžiuosiuose šalies miestuose. Duomenys, kuriuos reikia turėti – tai šilumos energijos poreikis, namo charakteristika. Specialistai pagal namo ar pastato duomenis suskaičiuoja reikalingą šilumos energijos poreikį.

Šildymo sąnaudų mažinimas 

Kažkada Lietuvoje labai nepatikliai buvo žiūrima į grindų šildymo sistemą. Tokiame pat etape šiandien yra kapiliarinė šildymo ir vėsinimo sistema, kurią galima montuoti ant grindų, sienų, lubų. Be to, kad kapiliarinė sistema gali atlikti dvi funkcijas – šildyti ir vėsinti, ji labai patogus sprendimas patalpas remontuojant, kai nenorima ardyti grindų, prarasti patalpos aukščio, didinti perdangos apkrovą ir pan. Ir prie viso to kapiliarinė šildymo ir vėsinimo sistema veikia efektyviau ir tuo pačiu naudoja mažiau energijos, reikalingos vandeniui pašildyti. Ji nėra tokia inertiška kaip vandeninė grindų šildymo sistema, įjungus šildymą poveikis juntamas labai greitai.

Plonuose ir tankiai išdėstytuose polipropileno vamzdeliuose cirkuliuoja šiltas vanduo, kuris 90 proc. šilumos energijos atiduoda spinduliavimo būdu ir tik 10 proc. – konvekcijos būdu. Dėl šios ypatybės vientisas ir tolygiai šilumą atiduodantis paviršius generuoja maksimalią šildymo galią esant neaukštai šilumnešio temperatūrai. Vasaros metu nereikia atskiros kondicionavimo sistemos, kuri naudoja daug elektros energijos. Kapiliarinio šildymo sistema yra du viename sprendimas, karštuoju metų laiku vamzdeliais gali cirkuliuoti šaltas vanduo.

Kapiliarinių šildymo kilimėlių tvirtinimo ant lubų mazgas. TENKO išradimas.

Kapiliarinių šildymo kilimėlių vamzdelių skersmuo yra nuo 3,5 iki 4,5 mm, todėl kilimėlių storis nedidelis, jie lengvi. Ant sienų ar lubų šildymo ir vėsinimo kilimėlius galima dengti plonasluoksniu tinku, ant grindų klijuojant vinilą ar parketlentes – „paskandinti“ išlyginamajame ar klijų sluoksnyje. Šildymo ir vėsinimo kilimėliai yra pakankamai dekoratyvūs, ant lubų galima palikti juos neuždengtus arba dengti ažūrinėmis plokštėmis, kas šilumos ar vėsos atidavimą daro dar efektyvesnį.

Visus galimus šildymo ir vėsinimo kapiliariniais kilimėliais būdus, sistemos konstrukcinius ypatumus paaiškins UAB „Tenko Baltic“ specialistai, jie projektuoja visą šildymo ir vėsinimo sistemą, tiekia medžiagas.

Elektros kainos mažinimas

Fotovoltinė sistema yra ekologiškiausias būdas aprūpinti namus nemokama elektra. Ant stogo įrengti saulės moduliai gali patenkinti maždaug 30-40 proc. namų ūkio elektros energijos poreikių. Jei norite būti dar savarankiškesni, galite naudoti elektros energijos kaupiklį – bateriją. Kaupiklis arba baterija yra skirta nuosavoje saulės elektrinėje sugeneruotam elektros energijos perviršiui kaupti, kad būtų galima naudoti vėliau, kai rudens ar žiemos mėnesiais saulės elektrinė nepagamins reikiamo kiekio.

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą fiziniams asmenims buvo skirta parama elektros energijos kaupiklio įsigijimui. Šiai priemonei buvo skirta 1 mln. Eurų ir gyventojai paraiškas šiai sumai pateikė per 1-ą dieną. Tikėtina, kad parama baterijoms yra ne vienkartinė akcija, verta stebėti Aplinkos projektų valdymo agentūros skelbiamus kvietimus. Tad turintiems saulės jėgainę ar galvojantiems apie fotovoltinės elektrinės įsigijimą verta nepamiršti ir energijos kaupiklio. Vakarų Europos šalyse jau yra privačių didelės talpos baterijų, į kurias perteklinę energiją perkelia fiziniai asmenys – saulės jėgainių savininkai. Baterijų savininkai vysto atskirus tinklus įvairiose šalyse, turi virtualias saugyklas. Pavyzdžiui Austrijos SENEC savo vartotojams kasmet moka už neatsisiųstą elektros energiją, o jei elektrą kaupiate SENEC.Cloud, galite ją naudoti net maždaug 60 000 elektromobilų įkrovimo stotelių visoje Europoje.

DALINTIS

KOMENTUOTI