Dažniausiai užduodami klausimai perkant ar parduodant butą
Atnaujinta: 2023-06-21
1. Dokumentai, reikalingi norint parduoti butą Vilniuje: • Pirminiai buto nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Tiksliau dokumentai, kurie įrodo, kokiu būdu buvo įsigytas būstas (pvz. pirkimo-pardavimo sutartis, testamentas ar pan). • Buto inventorizacijos byla. • Pardavimo pažyma. Ši pažyma išduodama VĮ Registrų centre, pateikus pirminius buto nuosavybės dokumentus ir inventorizacijos bylą. • Sutuoktinio/sutuoktinės sutikimą patvirtinantis dokumentas. (Jei būstas buvo įgytas santuokoje). • Teismo leidimas parduoti butą, jei turite nepilnamečių vaikų. • Pažyma iš seniūnijos, liudijančią, kad neturite skolų už dujas, vandenį, elektrą ir pan.   Visi šie dokumentai būtini, norint sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat kad šią sutartį pasirašytų notaras. Visais atvejais pirkėjas turi teisę pareikalauti pamatyti „namų“ knygą, kurioje įregistruota kokiam laikotarpiui ir kokie asmenys buvo įregistruoti tame būste.
Dažniausiai užduodami klausimai perkant ar parduodant butą
2. Ką daryti, nusipirkus butą Vilniuje su skolomis už komunalines paslaugas? Įsiskolinimą už komunalines paslaugas privalo sumokėti butą parduodantys asmenys, jei buto pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta kitaip. Visada palankiausia paprašyti pardavėjo sumokėti skolas. Tačiau, jei pardavėjas nėra nusiteikęs geranoriškai, tinkama išeitis yra kreiptis į institucijas, kurioms buto pardavėjas liko skolingas. Šios institucijos gali atskirti Jūsų įsiskolinimą nuo ankstesniojo savininko įsiskolinimo.
3. Ar verta perkant butą Vilniuje reikalauti, kad visi priregistruoti jame žmonės išsiregistruotų? Buvusių savininkų išregistravimas užtikrina optimalų jūsų saugumą. Būsto pirkėjas, esant buto pardavėjo nenorui iki buto Vilniuje pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo išsiregistruoti ir apmokėti už komunalinius patarnavimus, sutartyje gali numatyti, kad kol jis neįvykdys šios pareigos, pirkėjas nesumokės tam tikros būsto kainos dalies.
4. Visada pasidomėkite ar jūsų perkamas butas Vilniuje nėra įkeistas ar areštuotas. Pardavėjas privalo pateikti VĮ Registrų centro išrašytą pažymą, kurioje nurodomi duomenys apie turto įkeitimą ar areštą. Taip pat informaciją apie nekilnojamojo turto įkeitimą arba areštą galima sužinoti Hipotekos įstaigoje.
5. Įsigyti įkeistą būstą Vilniuje taip pat galima. Būsto savininkui tereikia turėti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės pažymą sandoriui bei kreditoriaus leidimą parduoti turtą. Tačiau norint, kad Jums nusipirkus būstą, jis būtų išlaisvintas nuo įkeitimo, pirkimo – pardavimo metu (Jūs arba būsto pardavėjas) turėtumėte sumokėti kreditoriui įsiskolinimo sumą. Kreditorius tiesiog turi pasirašyti, jog neturi pretenzijų į įkeistą turtą ir sutinka, kad kreditas būtų nuimtas. Jei kreditorius yra bankas, jis sutiks išlaisvinti nusipirktą būstą nuo įkeitimo tik tada, kai įsiskolinimo suma bus sumokėta į banko nurodytą sąskaitą.
6. Nekilnojamojo turto agentūrų teikiamos paslaugos. Ar apsimoka? Norint parduoti butą Vilniuje, nėra būtina kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą (NTA). Šios įstaigos tiesiog palengvina pardavimo procesą, tuo pačiu sutaupydamos jūsų laiką ir pinigus. Agentūrų paslaugos yra mokamos ir kainuoja 3-4 proc. nuo atliktos operacijos sumos. Dažniausiai profesionalūs NT agentai butą parduoda brangiau ir greičiau nei tai galėtume padaryti jūs patys. Taip pat užtikrinamas jūsų saugumas. NTA dažniausiai turi sąrašus potencialių klietų bei aktyviai bendradarbiauja su kitom NT agentūrom, kurios taip pat turi klientų. Vis dėlto ne vien parduodant būstą NTA yra pakankamai geras sprendimas. Pirkdami butą nekilnojamojo turto agentūroje galite gauti daug daugiau pasiūlymų nei internete ar spaudoje. Tik visada pasidomėkite ir pasirinkite geriausiai jūsų poreikius atitinkančią agentūrą.
7. Ar nėra rizikinga su nekilnojamojo turto agentu pasirašyti tarpininkavimo sutartį? Tarpininkavimo sutarties pasirašymas tarp NTA ir pardavėjo ar pirkėjo yra visiškai patikima ir įprasta procedūra, kuri suteikia galimybę nekilnojamojo turto agentui teikti savo siūlomas paslaugas. Tačiau, visada pasiskaitykite sutarties sąlygas, ypatingai atkreipkite dėmesį į sutarties galiojimo laiką bei numatomas baudas, taikomas atsisakius NTA paslaugų.
8. Kokia valiuta palankiausia atsiskaityti perkant butą ar namą Vilniuje? Lietuvos civilinis kodeksas nustato, jog mūsų šalyje piniginės prievolės išreiškiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta – Eurai. Todėl visi piniginiai veiksniai privalo būti atliekami lietuviška valiuta.
9. Kaip patogiausiai ir saugiausiai galima atsiskaityti už butą Vilniuje? Saugiausias ir patogiausias būdas atsiskaityti – banko pervedimas. Norint atsiskaityti tokiu būdu, notarui reikia palikti visus reikalaujamus dokumentus, ir jis sudarys pirkimo-pardavimo sutartį. Šis procesas užtrunka nuo 45min iki kelių valandų. Tuo metu pirkėjui patogu nuvykti į banką ir atlikti pervedimą į pardavėjo banko sąskaitą. Iš po banko jau galima sugrįžti pas notarą ir atsiimti pirkimo-pardavimo sutartį. Viskas patogu ir greita.
10. Kaip priimtiniau: pinigų pervedimą atlikti prieš sutarties pasirašymą ar po? Jei pirkėjas ir pardavėjas nesusitarė kitaip, priimta jog pinigai sumokami prieš sutarties pasirašymą. Tačiau, jeigu būstas perkamas už banko kreditą, pirkėjas turi sumokėti pardavėjui tik tam tikrą pinigų sumą – pradinį įnašą, o likusią sumą bankas per tam tikrą laiką (dažniausiai per vieną mėnesį) perveda į pardavėjo nurodytą sąskaitą.
11. Pirkimo-pardavimo sutarties notaro patvirtinimo kainos: Kaina priklauso nuo turto dydžio. • Jei nekilnojamo turto kaina siekia iki 30 000 litų, mokamas 1 proc. nuo sutartyje nurodytos kainos dydžio (bet ne mažiau kaip 50 Lt) • Jei nuo 30 001 Lt iki 100 000 Lt – 300 Lt plius 0,7 procento nuo sumos, viršijančios 30 000 Lt; • nuo 100 001 Lt iki 200 000 Lt – 790 Lt plius 0,5 procento nuo sumos, viršijančios 100 000 Lt; • daugiau kaip 200 000 Lt – 1290 Lt plius 0,3 procento nuo sumos, viršijančios 200 000 Lt.
12. Ar tikslinga pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę kainą, nei realiai mokama (tam, kad reikėtų mokėti mažesnę notarinę rinkliavą)? Įstatymiškai, jei sutartyje nurodyta suma neatitinka tikrosios sandorio vertės, tai sutartis tampa negaliojanti. Todėl nurodyti mažesnę būsto vertę, nei ji yra iš tiesų, nepatariama. Be to, pardavėjui palanku rodyti tikrąją buto Vilniuje vertę dėl pajamų deklaravimo. O ir pirkėjui taip pat rizikinga nurodyti mažesnę kainą, nes net akivaizdžios apgaulės atveju pirkėjas galės prisiteisti tik tą sumą, kuri nurodyta sutartyje.
13. Kas turėtų apmokėti pirkimo-pardavimo sutarties išlaidas ir kiek laiko iš po pardavimo buvęs savininkas dar gali gyventi savo būste? Dėl išlaidų apmokėjimo dažniausiai susitaria pats pirkėjas ir pardavėjas, tačiau įprastai priimta, jog šią sumą abu pasidalina per pusę. Parduotą butą Vilniuje pardavėjas užleidžia vėlgi pagal susitarimą su pirkėju, tačiau dažniausiai šis procesas įvyksta greičiau nei per mėnesį.
Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Panašūs straipsniai

Trumpi visų Vilniaus mikrorajonų aprašymai

Geriausi Vilniaus rajonai gyvenimui, verslui, kokiame Vilniaus rajone geriausia gyventi

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: