Daugiabučių šiltinimas

176
daugiabuciu-siltinimas
Daugiabučių šiltinimas
5 (100%) 1

Šiltinimas skirtingų tipų polistireniniu putplasčiu, neoporo privalumai, termoizoliacijos sluoksnio storis, putplasčio klijavimas, šiltinimo darbų patikra. 

Polistireninis putplastis – uždarų porų akytojo plastiko termoizoliacinė  medžiaga, gaunama išpučiant žaliavines granules. Baltasis putplastis – statybose jau išbandyta ir pamėgta medžiaga pasižyminti geru kainos ir efektyvumo santykiu. O štai dėl neoporo kartais suabejojama – jis brangesnis ir, kaip kai kas sako, dėl temperatūros poveikio keičia matmenis. Ar iš tiesų taip yra?

Neoporo savybės

Lyginant su baltuoju polistireniniu putplasčiu neoporas dėl grafito priedų turi kur kas geresnes izoliacines savybes esant mažesniems tankiams, o izoliacinis efektyvumas pasiekiamas su mažesnėmis izoliacinės medžiagos kiekiais.

Termoizoliacinės medžiagos šiluminį spinduliavimą (kitaip sakant, šilumos laidumą) iki šiol buvo įmanoma sumažinti tik didinant putplasčio tankį. Polistireniniame putplastyje iš neoporo šiluminį spinduliavimą panaikina infraraudonieji absorberiai ir reflektoriai (šiems tikslams naudojamas grafitas), todėl geresnis neoporo izoliacinis poveikis pasiekiamas jau nedidelio tankio ribose. Šie priedai lemia pilkšvą neoporo spalvą. Šiluminio laidumo priklausomybė nuo polistireninio putplasčio tankio: 

siluminis laidumas
EPS ir neoporo šiluminio laidumo priklausomybė nuo žaliavos tankio.*

Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumo koeficientas λ. Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacinė  medžiaga. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,033–0,045 W/(m ·K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas. Polistireninis putplastis iš neoporo gaminamas tradiciniu būdu pasiekia 0,032 esant 15 kg tankiui, o gaminant  formavimo būdu esant  15,5 kg tankiui pasiekiamas 0,030 W/(m ·K) šilumos laidumo koeficientas.

Pavyzdžiui, UAB „Šilputa“ gaminamų baltojo polistireninio putplasčio plokščių EPS 70 šiluminis laidumas yra 0,039 W/(m K), to paties gamintojo EPS 70 NEO – 0,032, o Šillfoam Thermo Plus – 0,030W/(m K).

Neoporo termoizoliacinės savybės yra 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio. Dėl šios priežasties atitinkamai apie 20 proc. mažėja šiltinimo sluoksnis. 

Dėl neoporo matmenų kitimo. Matmenų kitimas dėl temperatūros poveikio – tai pagal standarte LST EN1603 nurodytas sąlygas gaminio ilgio, pločio, storio pakitimas. Vidutinis bet kurio polistireninio putplasčio terminio plėtimosi koeficientas yra 0,05 – 0,07 mm vienam metrui kas vieną laipsnį Celsijaus. Tai reiškia, kad maždaug 17 laipsnių C temperatūros pokytis sukelia 0,1 proc. (1 mm/m) dydžio grįžtamą matmenų pokytį. 400 mm ilgio plokštė, esanti 20 laipsnių C temperatūroje ir atšaldyta iki –20 laipsnių C temperatūros, susitraukia1 mm*.

Neoporo, gaminamo UAB „Šilputa“ matmenų stabilumo klasė pagal LST EN1603 yra DS(N) ±0,2 proc. Tai reiškia, kad temperatūros pokytis sukelia 0,2 proc. (2 mm/m) matmenų pokytį. 

Iš tiesų, nėra medžiagų, kurios nereaguotų į aplinkos sąlygas, lygiai taip pat reaguoja ir neoporas, tačiau reakcija pernelyg maža, medžiaga paprastai būna konstrukcijoje ir uždengta, tad matmenų kitimas dėl temperatūros poveikio yra minimalus.

Neopore itin gerai matomas granulių išsidėstymas ir dydis, pagal kurį vizualiai galima spręsti apie plokščių kokybę. Kokybiško neoporo granulės turi būti vienodo dydžio, tolygiai išsidėsčiusios ir sulipusios.

Kokybiškame neopore granulės yra vienodo dydžio ir tolygiai pasiskirčiusios.

Neoporo plokštės ar blokeliai turi būti tikslios ir griežtos geometrinės formos. Leistinas nukrypimas nuo stačiojo kampo – 2 mm/m, o galimi pločio bei ilgio nukrypimai ± 2 mm.

Daugiabučių šiltinimas

Šiltinant modernizuojamus daugiabučius projekto rengėjai pirmiausia išanalizuoja sienų konstrukciją ir nustato fasadinių sienų plotą, fizinę-techninę sienų būklę, esamą šilumos perdavimo koeficientą arba šiluminę varžą, šiluminės energijos sąnaudas. Investiciniame plane numatomos šiltinimo bei fasadų apdailos medžiagos bei planuojamas pasiekti sienų šilumos perdavimo koeficientas, konkretus termoizoliacinės medžiagos tipas nurodomas techninio darbo projekto rengimo metu.

Paprastai rengiami du investicinio plano variantai: A ir B – viename jų numatomos pigesnės medžiagos ir žemesnė energinio naudingumo klasė, kitame – geresnės medžiagos ir aukštesnė energinio naudingumo klasė.  Taip pat paprastai siūlomi du fasadų įrengimo tipai – tinkuojama termoizoliacinė sistema ir vėdinamas fasadas.

Investiciniame plane taip pat apskaičiuojamos tikslios išlaidos, kiek kainuotų vienas ir kitas renovacijos paketas. Taip pat apskaičiuojamos ir maksimalios bei atitinkamos išlaidų lubos visiems butų savininkams.

Pavyzdžiui, A sienų šiltinimo variantas: 

„Numatoma atlikti sienų apšiltinimą polistireniniu putplasčiu įrengiant tinkuojamą fasadą. Apdailai naudojamas silikoninis arba silikato–silikoninis tinkas, kurio dažų sudėtyje yra priedų, neleidžiančių augti pelėsiniams grybams. Numatoma apšiltinti cokolinę dalį. Sienų ir cokolio šilumos perdavimo koeficientas U ≤ 0,20 (W/kv.m K). Visos medžiagos turi būti sertifikuotos ir įrengiamos pagal gamintojų  rekomendacijas“.

B variantas nuo A dažniausiai skiriasi šiltinimo medžiaga ir apdailos tipu (dažnai siūlomas ventiliuojamo fasado tipas).  

Gyventojai, susipažinę su investicinio plano variantais, turi teisę išsakyti pastabas, korekcijas, į kurias turi būti atsižvelgta. Pastaboms pareikšti gyventojams pravartu žinoti pagrindinius šiltinimo medžiagų parametrus, naudojimo ypatumus ir galutinius rezultatus. 

Kaip pasirinkti šiltinimo medžiagą 

Minėjome, jog pilkojo neoporo termoizoliacinės savybės yra apie 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio, atitinkamai apie 20 proc. mažėja šiltinimo sluoksnis. Kodėl tai svarbu?

Jeigu langai daugiabutyje nepermontuojami į šiltinimo sluoksnį, svarbus yra jų gylis – kuo giliau atsiduria langai, tuo mažiau šviesos patenka į būstus. Vadinasi, plonesnis apšiltinimo sluoksnis lems didesnį šviesos kiekį.

Taip pat žinotina, kad tiek baltas, tiek pilkas putplastis gali būti neformuotas ir formuotas. Formuoto ir neformuoto putplasčio savybės skiriasi dėl skirtingos gamybos technologijos. UAB „Šilputa“ formuotų putplasčio plokščių prekinis ženklas – Šillfoam.

Šillfoam formuoto neoporo plokščių šilumos perdavimo koeficientas dar mažesnis nei tradicinės gamybos pilkojo neoporo. Pavyzdžiui,  Šillfoam Thermo Plus plokščių λ= 0,030W/(m·K). Tai reiškia dar mažesnį termoizoliacijos sluoksnį. 

Formuoto putplasčio plokštės atsparesnės gniuždymui, lenkimui atplėšimui, mažesnis jų vandens įgeriamumas. Todėl dėl stipruminių savybių galbūt verta formuotu putplasčiu apšiltinti cokolius.

Dėl rifliuoto paviršiaus Šillfoam gaminus kai kuriose fasado vietose galima klijuoti prie sienos be papildomų smeigių. Ir, nors tai atrodo smulkmena, bet ji atsispindi sąskaitose – smeigiuojant daugiau darbo ir projektas brangsta, kainuoja ir pačios smeigės.

Reljefinis Šillfoam plokščių paviršius padidina sukibimą ir sukuria dvigubo armavimo efektą, todėl tinkas laikosi tvirčiau.

Šillfoam plokščių matmenys 120×60 cm, jos didesnės už daugelį rinkoje esančių plokščių ir dėl to, lyginant su įprastinių matmenų plokštėmis, viena plokštė  uždengia 40 proc. ploto daugiau, vadinasi, darbas greitesnis. Galimi įvairūs plokščių storiai – nuo 40 iki 300 mm, storio kitimas galimas kas 1 mm. 

Tad naudojant šiltinimui neoporą arba dar geresnių savybių formuotą neoporą, tiek medžiagų, tiek darbo sąnaudos skirtingos, skirtingas ir rezultatas. Žinios apie šiltinimo medžiagas ir technologinius jų ypatumus gali sutaupyti renovacijos lėšų ir duoti geresnį rezultatą. 

Daugelis argumentuotų, jog geresnių savybių medžiagos brangesnės. Tai tiesa, tačiau argi renovacija vienadienė, ar ja siekiama ne ilgalaikio efekto ir komforto? Todėl svarstant investicinį planą verta rengėjų paprašyti paskaičiuoti ir konkrečių medžiagų sąnaudas, darbo kaštus bei efektą. 

Šiltinamojo sluoksnio iš neoporo storis

Kiekvienu atveju šiltinamojo sluoksnio storis skaičiuojamas atsižvelgiant į esamų sienų šiluminę varžą ir reikalingą pasiekti šiluminę varžą arba šilumos perdavimo koeficientą. Modernizuojamiems pastatams paprastai keliamas uždavinys pasiekti  C arba B energinio naudingumo klasę.

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo U koeficientų  vertės C ir B energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvaroms: 

Eil. Nr. Atitvaros rūšis Atitvarą žymintis poraidis Gyvenamieji pastatai Negyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai1) Pramonės

pastatai2)

1. Pastato energinio naudingumo klasė C B C B C B
2.

 

Stogai r 0,16 0,15 0,2·κ15) 0,18·κ15) 0,25⋅κ15) 0,22·κ15)
Perdangos6) ce
3.

 

Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu fg 0,25 0,22 0,3·κ15) 0,24·κ15) 0,4⋅κ15) 0,33·κ15)
Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių cc
4. Sienos w 0,20 0,18 0,25·κ15) 0,22·κ15) 0,3·κ15) 0,26·κ15)
5. Langai7), stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros wda 1,63) 1,43) 1,6·κ14),5) 1,4·κ14),5) 1,9⋅κ15) 1,7·κ15)
6. Durys, vartai d 1,6 1,5 1,9·κ15) 1,9·κ15) 1,9⋅κ15) 1,9·κ15)

Šilumos perdavimo koeficientui U perskaičiuoti į šiluminę varžą, kuri daugeliui suprantamesnė, naudojama gana paprasta formulė: U yra atvirkščias dydis šiluminei varžai R.  U = 1/RW/(kv.m K) , o R= 1/UW/(kv.m K).

Visas sienos konstruktyvo šilumos perdavimo koeficientas skaičiuojamas sudėtingiau, pagal keletą parametrų ir pataisų koeficientų, įtraukiant visų sienos sudedamųjų dalių šiluminę varžą. 

Sienos, šiltinamos polistireniniu putplasčiu, pjūvis.

1 – plonasluoksnis armuotas tinkas sienos išorėje,  λ1,ds = 0,80 W/(mK);

2 – polistireninis putplastis EPS 70,  λ2,dec = 0,039 W/(mK);

3 – 250 mm storio laikantysis sienos sluoksnis ištuščiavidurių keraminių blokelių (tuštumėtumas 36 proc.,blokelių tankis 1300 kg/m³), λ3,ds = 0,47 W/(mK),);

4 – kalkių ir smėlio tinkas sienos paviršiuje, λ4,ds = 0,80 W/(mK).

Skaičiuojant šio pavyzdžio šiltinimą, gaunamas polistireninio putplasčio storis 180 mm. Tuomet visos sienos konstrukcijos šiluminė varža bus 5,11 kv.m K/W, arba šilumos perdavimo koeficientas U = 0,2W/(kv.m K). Matyti, kad skaičiuojant  šiltinamų sienų šiluminę varžą svarbios net tūkstantosios rodiklių dalys, todėl, ar šiltinimo medžiaga turi šilumos perdavimo koeficientą 0,039 ar 0,030 – didelis skirtumas. Mažesnis koeficientas reiškia plonesnį šiltinimo medžiagos storį.

Šiltinimo darbų eiga ir patikra

Šiltinimo plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Klijai ištisine linija tepami plokščių perimetru ir dar mažiausiai dvejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Sandūrose tarp plokščių pasitaikantys plyšiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba specialiomis šiltinimo medžiagoms skirtomis putomis.

Plokštės prie sienos turi būti prigludusios visu plotu, neturi likti tuščių tarpų. Jeigu sienos itin nelygios, prieš šiltinimo darbus jas būtina išlyginti, užtaisyti plyšius. Taip pat negalima sienose „uždaryti drėgmės“ –  polistireninio putplasčio plokštės turi būti klijuojamos ant sausų ir nuvalytų sienų.

Langų kampuose turi  būti ištisinės plokštės be siūlių, prieš tinkavimą kampus būtina armuoti.

Dviejų gretimų eilių vertikalios plokščių siūlės neturi sutapti. 

Pagal darbo projekte nurodytą schemą priklijuotos plokštės po 2-4 parų tvirtinamos smeigėmis. Jeigu fasadas bus tinkuojamas, smeigių galvutės turi būti įgilintos ir būtinai uždengtos putplasčio dangteliais („tabletėmis“), kad nesimatytų per ploną tinko sluoksnį. Šiltinamo ir tinkuojamo fasado patikros kriterijai:

Taigi, pasirinkus efektyvią šiltinimo medžiagą ne tik plonėja jos sluoksnis ir mažėja darbo sąnaudos, bet ir tausojama gamta, ateities kartoms paliekama švaresnė aplinka. Polistireninis putplastis yra perdirbamas ir naudojamas kaip antrinė žaliava. Europos EPS gamintojai yra įsipareigoję iki 2025 metų perdirbti 46 proc. EPS atliekų. Lietuvoje polistireninio putplasčio gamintojai irgi jau kuria šių medžiagų surinkimo ir perdirbimo sistemą.  

Parengta pagal UAB „Šilputa“ ir ST „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu bei Albinas Gailius, Sigitas Vėjelis. „Akustinės ir termoizoliacinės medžiagos“. 

Sergejaus Jeriomenko nuotraukos

DALINTIS

KOMENTUOTI