Apie dekupažą

2412
Apie dekupažą

Dekupažo techniką XII a. išrado kinai. Kinai pirmieji plonu, puošniu popieriumi pradėjo puošti įvairius daiktus, dežutes, net žibintus ir langus. Iš jų šią techniką perėmė ir Rytų Sibiro klajokliai, spalvingu kinų popieriumi puošę savo kapaviečių sienas. Vėliau dekupažas atkeliavo iki vokiečių ir lenkų, kurie popierinėmis iškarpomis ėmė dekoruoti baldus.

Vertingas ankstyvojo dekupažo pavyzdys – XVI a. kartoninė dėžė (greičiausiai itališkos kilmės) apklijuota daugybe karpytų popieriaus gabalėlių, savo išvaizda panaši į puikiai išgraviruotą medieną.

Dekupažo suklestėjimo laikomas XVII a. Tuo laikotarpiu Europą pasiekė laku dengti rytietiški baldai ir daiktai. Tuo laikotarpiu pardavėjai net nebepajėgė visų norinčių aprūpinti madingaisiais baldais iš Kinijos ir Japonijos. Net Venecijos baldų gamintojai pradėjo kopijuoti ir padirbinėti populiariuosius rytietiškus gaminius. Meistrai samdė mokinius, kurie turėdavo ant popieriaus nukopijuoti žinomų dailininkų paveikslus bei graviūras. Po to tie piešiniai būdavo klijuojami ant baldų ar net muzikinių instrumentų ir padengiami keliais lako sluoksniais. Daiktai buvo ne tik labai panašūs į populiariuosius, bet ir grožiu šiems nė kiek nenusileido.

XVIII a.XIX a. prie dekupažo istorijos prisidėjo moterys. Aristokratės, aukščiausių to meto visuomenės sluoksnių atstovės nevengdavo net iš tikrų tikriausių paveikslų iškirpti patikusius gobeleno gabalus ir puošti jais savo dėžutes, širmas, naktinius stalelius. Šis moterų užsiėmimas virto masiniu hobiu, jam būdavo skiriamas brangus damų laikas. Šiuo pomėgiu buvo susižavėjusios daugelis to meto įžymybių – Marija Antuanetė, Markizė de Pompadur.

Populiariausiu dekupažo technika dekoruojamu daiktu tapo dėžutė, kurioje ypač madmuazelės mėgdavo saugoti savo papuošalus ir meilės laiškelius. XIX – XX a. dekupažas pamažu užleido vietą koliažui.

Technika

Dekupažo pagrindas gali būti medžio, akmens, stiklo, metalo paviršiai. Lakuotas paviršius pirmiausia paruošiamas švitriniu popieriumi.

Dekoruojamas objektas apklijuojamas popieriaus iškarpomis, į pagalbą pasitelkiant įvairius efektus: paišymo, auksavimo, sendinimo ir panašiai. Apklijuotas objektas “konservuojamas“ laku, kuris tuo pačiu paslepia iškilius popieriaus kraštus, o galutinis rezultatas panašus į tapybą. Tradicinės technikos atveju dengiama 30-40 sluoksnių lako, po to dar šlifuojama ir vėl dengiama laku.

Medžiagos

Reikalingos medžiagos užsiiminėti dekupažo dekoravimo technika:

  • Daiktas, kuris bus dekoruojamas. Tai gali būti baldai, nuotraukų albumas, indai, keramikos gaminiai, lentynos, nuotraukų rėmeliai, veidrodžiai ir panašūs daiktai.
  • Paveiksliukas ar iliustracija, kuri bus naudojama papuošti daiktui. Tai gali būti iškarpa iš laikraščio, žurnalo, knygos, atviruko. Taip pat gali būti panaudojamos servetėlės ar kitos panašaus pobūdžio iliustracijos.
  • Žirklės arba peiliukas.
  • Teptukas.
  • Klijai. Tinka tradicinis lipalas, šiek tiek sumaišytas su vandeniu.
  • Lyginimo įrankis. Gali būti naudojama liniuotė, braukiant per priklijuotą paveiksliuką lyginant iškilimus ir susiraukšlėjimus.
  • Lakas, arba glazūra. Jie naudojami padengiant daiktą ant kurio buvo priklijuota iliustracija.

KOMENTUOTI